EBSW aštuonkojo rašalas neišsisklaidys

Garsios bylos

Tūkstančių patiklių gyventojų pinigus vėjais paleidusio buvusio koncerno EBSW prezidento Gintaro Petriko atgabenimas į Lietuvą nereiškia, kad žmonėms bus grąžinti pinigai ar išnarpliotas aukščiausios valdžios korupcijos voratinklis.

Taip "Vakarų ekspresui" sakė EBSW indėlininkų teises dešimtmetį ginantis klaipėdietis Leonas Pilelis, kuris iki smulkmenų žino visą pinigų grobstymo epopėją.

EBSW veiklą tyrusios Seimo laikinosios komisijos narys Vytautas Čepas situaciją apibūdino taip: pernelyg didelė barzda užaugo, kad net nematyti utėlių.

1992-1995 metais EBSW koncernui priklausanti Kauno holdingo kompanija iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų, tačiau gyventojams negrąžino per 80 mln. litų.

Iš Lietuvos valstybinio komercinio banko, kurio valdymu rūpinosi EBSW, buvo iššvaistyta apie 111 mln. litų. Iš šalies įmonių, susijusių su EBSW, valstybė nesusigrąžino apie 144 mln. litų paskolų, garantuotų valstybės.

Tampė už virvučių

Klaipėdos indėlininkų bendrijos pirmininko pavaduotojas į G. Petriko grąžinimą Lietuvai reagavo ramiai.

"Kas iš to? Man seniai yra žinoma, kad Seime specialiai G. Petrikui buvo parengtas ir priimtas įstatymas, kuris garantuoja jam laisvę Lietuvoje. Viskas suruošta, dabar jis galės sprukti dar į kokią nors valstybę. Ateitis parodys, kaip bus elgiamasi", - atsiduso dešimtmetį teisybės ieškantis uostamiesčio gyventojas.

Jis su smulkmenomis, tiksliomis detalėmis pasakojo aferos subtilybes ir teigė apie tai galintis kalbėti kone visą vakarą.

"Tai buvo šimtmečio afera. Viskas suderinta - 1997 metais G. Petrikui prokurorai "uždėjo" tik namų areštą. Policininkai nežinojo, ką tai reiškia, ir jis pabėgo už Atlanto. Aš bendravau su indėlininkais, kurie tvirtino G. Petriką namų arešto sąlygomis matę ir Klaipėdoje, ir Palangoje", - prisiminė L. Pilelis.

Jo tvirtinimu, G. Petrikas tebuvo siūleliais tampoma marionetė ir atpirkimo ožys, nors ir gavo aferos liūto dalį. Organizatoriai - aukščiausieji tuometinės valdžios pareigūnai, politikai, teisėtvarkininkai.

"EBSW bankrotas Kauno teisme buvo paskelbtas labai tyliai ir paslapčia, nes tuomet jau buvo susikūrusi indėlininkų bendrija. Tačiau mes suuodėme. Pas mus būdavo papirkinėjami bendrijų lyderiai, visaip dusinama veikla. Bandė ir mane papirkti, tačiau aš nepasidaviau. Papirko kitą klaipėdietį", - korupcijos mastais stebėjosi 27 tūkst. litų praradęs L. Pilelis.

Jo teigimu, specialiai sukurta bendrijų koordinacinė taryba buvo sugriauta kyšiais, nes sąžiningų žmonių - mažai.

Naktį į penktadienį prokurorų sprendimu G. Petrikas praleido areštinėje. Sulaikytojo advokatai pareiškė, kad tai prieštarauja įstatymams

Paklaustas, ar ketina organizuoti piketus, pokalbininkas buvo skeptiškas.

"Ką jie duos? Nieko. Juk įstatymų leidėjai, teisėtvarkininkai - viena ranka, vagių gauja. Vagis vagia ne tam, kad grąžintų", - sakė L. Pilelis.

Jis papasakojo neįtikėtiną istoriją apie tai, kaip buvo gesinamos bet kokios teisybės paieškos.

"Tai buvo žaibiškas planas - tyčia paskelbti bankrotą, ir kvit. Mūsų pasipriešinimas - nulis sveikųjų. 1996 metų kovą įvyko bendrijų koordinacinės tarybos posėdis. Vilniaus bendrijos pirmininkas Kazimieras Jocius mus supažindino su 100 puslapių "knyga" - visa sukaupta faktine medžiaga apie aferą ir jos mastus. Nutarėme šiuo dokumentu kreiptis į visas įmanomas aukščiausias valdžios ir teisėsaugos institucijas", - dėstė jis.

Kreiptasi buvo į tuometinį Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį, po "knygą" įmesta į kiekvieno Seimo nario pašto dėžutę, išdalyta visoms parlamento frakcijoms, nusikalstamos veikos įrodymai pateikti Generalinei prokuratūrai, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijoms, kitoms institucijoms.

"Kaune, teisme, niekas net neskaitė. Suvertė į siloso duobę. Negavome jokio atsakymo iš nieko! Seime medžiaga nedingo, bet ji atsidūrė ir buvo užkonservuota kažkur archyve. Viską užmarino, nė balso nekėlė", - stebėjosi L. Pilelis.

Aferų scenarijus

Po to, kai 1997 metais areštuotos EBSW akcijos buvo perduotos danams, pasak L. Pilelio, neva buvo sukurta pinigų plovimo mašina Palangoje įsteigus bendrovę "Algiris".

"Akcijas pardavė už 15 milijono, tik nežinau, dolerių ar litų. Buvo paimti gryni pinigai, tris maišus išsinešė iš Centrinės taupomosios kasos. Tuomet aš kreipiausi į Klaipėdos ekonominę policiją, kuriai vadovavo toks Šniukšta. Valandą diskutavome, man ėmė grasinti, gąsdinti tardytojas, kad šmeižiu, kišuosi ne į savo reikalus. Gavau atsakymą - nusikaltimo sudėties nėra", - teigė pokalbininkas.

Vėliau L. Pilelis tokį veiksmą apskundė prokurorams, ir šie įžvelgė nusikaltimo sudėtį.

"Vėl grąžino nagrinėti. Man vėl pradėjo grasinti, ir nerado nusikaltimo sudėties. Aš vėl skundžiu. Tada prokurorai perdavė tirti Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams. Ir po to tyla: niekas manęs nebekvietė, jokio atsakymo nedavė. Mes nenurimome, buvome pas Generalinio prokuroro pavaduotoją. Mums skyrė vos 15 minučių, o po to jokio atsakymo negavome", - pasakojo klaipėdietis.

Generalinei prokuratūrai tuomet vadovavo Kazys Pėdnyčia.

"Visos instancijos buvo susitepusias rankas, visos iniciatyvos buvo žlugdomos. Viskas buvo sugalvota valdžios, o G. Petrikas - tik vykdytojas. 162 įmonės sužlugdytos. Scenarijus - vienas: privatizavo, paėmė milžinišką kreditą, išmelžė įmonę, ir sužlugdė", - tikino jis.

Jis pateikė pavyzdį: bendrovės "Inkaras" bankrotas. Su valstybės garantija buvo paimta 144 mln. Lt paskola, o po bankroto įmonės įstatinis kapitalas siekė vos 55 mln. Lt.

"Akivaizdu, kad tie 144 milijonai nebuvo panaudoti investicijai į gamybą. Niekas nepaklausė, kur dingo pinigai ir kaip jie buvo panaudoti", - betvarke ir valdžios abejingumu, teisėsaugininkų neveiklumu stebėjosi indėlininkas.

Kaltas patiklumas

EBSW veiklą tyręs V. Čepas mūsų dienraščiui sakė, kad istorijose įsipainiojusios net kelios valdžios: vyriausybės, prokurorai, Seimo institucijos.

"Nebuvo jokios kontrolės. Tačiau kalti ir žmonės, kurie patikliai nešė savo pinigus, naiviai tikėdami siūlomomis nerealiomis palūkanomis", - sakė Seimo narys.

Jam nesuvokiama, kaip iššvaisčius tokias sumas nėra kaltųjų.

"Galai dar nesumerkti, yra likusi dalis dokumentų. Tačiau net ir mums, Seimo nariams, iš įvairių archyvų Seime arba nenorėdavo duoti medžiagos, arba ji išgrobstyta, išnešta. Buvo bandymų net mūsų komisijos išvadas "užglostyti". Tai darė komisijai primesti specialistai", - tikino politikas.

Paklaustas, ar turėtų kai kurie politikai bijoti galimų G. Petriko parodymų, V. Čepas buvo skeptiškas.

"Nieko jis nepasakys, nieko iš jo negausi. Jis pasakė keletą pavardžių, kaip dabartinis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, ir kas iš to? Taip totaliai visos valdžios į aferas pro pirštus žvelgė, kad nieko ir nebus. Kaip bankrutavusi "Kauno banga" galėjo nusipirkti žvejybos laivyną? Bankas duoda kreditus, o jie leidžia milijonus, kur nori. Per didelė barzda užaugo, net jau utėlių nematyti", - vaizdžiai situaciją apibūdino V. Čepas.

Jo manymu, jei G. Petrikas nebūtų pabėgęs į JAV, davęs parodymus, liudijęs, žmonės jį gerbtų, ir gal jis šiandien sėdėtų net Seimo nario krėsle.

G. Petriko karjera

G. Petrikas buvo tarp pirmųjų stambesnių Kauno verslininkų - prekiavo įvairiomis prekėmis.

1992 metais įkurta Investicinė Kauno holdingo kompanija (IKHK), po metų - koncernas EBSW ("East-Baltic States-West").

Neilgai trukus, 1995 m., EBSW koncernui uždrausta disponuoti savo turtu, nes buvo iškelta baudžiamoji byla dėl IKHK turto iššvaistymo stambiu mastu ir tyčinio bankroto.

Po metų paaiškėjo, kad iššvaistytas Lietuvos valstybinio komercinio banko turtas. Šios struktūros tarybos pirmininkas buvo G. Petrikas.

1996 metais jis kandidatavo į Seimo rinkimus, o po metų dingo iš akiračio. Kalbama, kad pabėgęs iš Lietuvos, G. Petrikas pirmiausia nuvyko į Rusiją, kur jam buvo išduotas pasas.

Pagal jį bėglys galėjo vadintis Aleksandro Davidovo vardu. 2004 m. pavasarį jis sulaikytas JAV, Los Andžele.

Grotas G. Petrikui pakeis tėvų namai

Paslapčia į Lietuvą iš JAV atskraidinto garsiausio pastarojo dešimtmečio bėglio ir šimtmečio aferos vykdytojo G. Petriko teisinis statusas iškart pakibo ant plauko.

Vakar iš pat ryto buvęs koncerno prezidentas buvo atvežtas į Vilniaus apygardos teismą. Pastarasis nusprendė nesuimti G. Petriko. Teismo sprendimu, jam antrankiai buvo nuimti teismo salėje.

Po to G. Petrikas nuvežtas į areštinę pasiimti ten paliktų daiktų, vėliau jis nugabentas į Generalinę prokuratūrą, kur bus sprendžiama, kokią kardomąją priemonę jam skirti.

Bėglio advokatas Kazimieras Motieka teismo sprendimą vertina teigiamai: "Priimant sprendimą buvo laikomasi įsakymų, o ne Generalinės prokuratūros kuriamos praktikos."

Pasak K. Motiekos, prieš buvusį EBSW vadovą kurpiamos bylos yra labai silpnos ir visiškai prasilenkia su įstatymo reikalavimais.

G. Petrikas teisme sakė, kad pabėgimas iš Lietuvos buvęs kvailiausias poelgis jo gyvenime ir prisiekinėja daugiau taip nesielgsiąs. Sprukti jis nusprendęs esą dėl tuo metu pasiekusių žinių apie rengiamą pasikėsinimą, ir jis supanikavęs.

Buvęs EBSW prezidentas tvirtina laisvėje norįs visų pirma pailsėti ir atsigauti, o vėliau dirbti brolio firmoje. G. Petrikas gyvens pas tėvus Kaune.

"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.

Denisas NIKITENKA