"Pats poligrafas, jo duomenys daugelyje šalių yra tiesiog orientaciniai, kad būtų sumažintas įtariamųjų ratas, kad būtų sužinota kažkokios papildomos informacijos. Tai nenaudojama kaip neginčijamas kaltės įrodymas daugelyje šalių", - žurnalistams komentavo K. Vanagaitė.
Pasak ekspertės, yra daug veiksnių, galinčių lemti parodymų skirtumus. Esą pirmą kartą poligrafu tikrinamas asmuo gali labiau jaudintis, išgyventi daug didesnes emocijas negu antrą kartą. K. Vanagaitė taip pat pabrėžė, kad poligrafas, kaip klaidingai suprantama visuomenėje, nėra melo detektorius.
"Jis nematuoja melo kaip tokio. Jis matuoja mano susijaudinimą, kiek aš jaudinuosi išgirdusi tam tikrus klausimus. Ir tada tą jaudinimąsi mes interpretuojame ir siejame su bandymu nuslėpti informaciją. Tai yra skirtingi dalykai, tai nėra taip, kad aš pamatavau ir nustačiau, kad jis nemeluoja ar nemeluoja", - kalbėjo šeštus metus šioje srityje dirbanti specialistė.
Jos vertinimu, Lietuvoje poligrafu gali būti tiriamas ne kiekvienas žmogus. Poligrafo duomenų patikimumui įtakos turi emocinis susijaudinimas, klausimų formuluotės, nes apie tą patį dalyką galima paklausti skirtingais būdais, paprastai pagal metodologiją, naudojant poligrafą, klausiama keliolika klausimų.
K. Vanagaitė pabrėžė ir poligrafijos specialistų kompetenciją. Tiesa, kokia buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus tyrusių poligrafų kompetencija, ji nekomentavo.
Rašyti komentarą