Nors prezidento rinkimų vajus oficialiai dar nė neprasidėjo, favorite vadinamos Dalios Grybauskaitės kandidatūra, kaip ir buvo prognozuota, atsidūrė ant teisinio priekalo.
Šią savaitę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) kreipėsi VšĮ Konstitucinių teisių gynimo
agentūros vadovas Liudvikas Ragauskis ir pareikalavo panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pretendentei išduoti parašų rinkimo lapus.
L. Ragauskio manymu, leidžiant eurokomisarei dalyvauti rinkimuose neva pažeidžiamos konstitucinės teisės.
"VRK, priimdama sprendimą, neobjektyviai išsiaiškino pretendentės D. Grybauskaitės pastarųjų trejų metų gyvenamąją vietą, neatkreipė dėmesio, kad ji nenurodė savo antrosios pilietybės - Europos Sąjungos. Komisija neišsiaiškino jos Lietuvos pilietybės kilmės, neatkreipė dėmesio į duotą jos, kaip Europos Bendrijos pareigūnės, pasižadėjimą, kuriuo ji, net ir nustojusi eiti pareigas, pasižada nenaudoti ir saugoti gautą informaciją", - teigiama surašytame skunde.
Tačiau vakar LVAT nutarė nepriimti minėto skundo. Motyvas - Lietuvos teisė nenumato vadinamojo actio popularis instituto, pagal kurį bet kuris asmuo gali ginčyti bet kurį valstybėje priimtą sprendimą.
"Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymas numato, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus teismui gali apskųsti partijos, iškėlusios kandidatus į Respublikos prezidentus, ir kandidatų patikėtiniai", - rašoma nutartyje.
Anot bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos, pareiškėjas nėra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę skųsti VRK sprendimus.
LVAT taip pat konstatavo, jog net jei pareiškėjas turėtų teisę skųsti VRK sprendimą, jis praleido terminą skundui paduoti. Prezidento rinkimų įstatymas numato, kad VRK sprendimai gali būti apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas pavėlavo aštuoniomis dienomis.
"Vakarų ekspresui" L. Ragauskis teigė, kad skundas neva nukreiptas ne prieš D. Grybauskaitę, o prieš VRK veiklą.
"Pagal Konstituciją, kandidatui galioja 3 metų cenzas, jis privalo tuos metus iki rinkimų gyventi Lietuvoje. Nemanau, kad Konstitucijoje šis laikotarpis įrašytas tik dėl to, kad užtektų būti registruotam Lietuvoje. Prezidento pareigybė - ne paprasta, tai - vienas iš valdžios institutų. O dabar sunkiau gauti vairuotojo pažymėjimą nei parašų rinkimų lapus siekiant balotiruotis prezidento rinkimuose", - komentavo jis.
Anot jo, tik VRK gali organizuoti rinkimus, tačiau ji esą nesugeba to padaryti.
"Komisijos veikloje - pilna teisinių skylių. D. Grybauskaitė savo anketoje nenurodė, kad turi Europos Sąjungos pilietybę bei yra pasižadėjusi dėl informacijos neatskleidimo. Tokio pasižadėjimo egzistavimas sudaro aplinkybes, kurios trukdys duoti prezidento priesaiką, todėl darytina išvada, kad ji neatitinka pretendentams keliamų reikalavimų", - tikino L. Ragauskis.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, iš "Vakarų ekspreso" išgirdęs apie skundą, iškart suabejojo, ar L. Ragauskis yra "tinkamas skundikas".
"Jis nėra kandidatas ar kokios nors partijos atstovas. Mūsų komisijos, kurioje dirba ir teisės profesoriai, nuomone, visos procedūros atitinka Konstitucijoje keliamus reikalavimus, teisės aktus", - sakė jis.
Z. Vaigauskui VRK kritikas L. Ragauskis yra gerai žinomas dar nuo savivaldybių tarybų rinkimų 2007-aisiais. Mat tada VRK atsisakė registruoti kandidatais grupę vilniečių, kurie teikė pareiškinius dokumentus, nebūdami jokios partijos rinkimų sąrašuose.
L. Ragauskis, kuris buvo vienas iš neįregistruotųjų, VRK sprendimą apskundė LVAT. Šis buvo panaikinęs komisijos sprendimą, pagal kurį jokioms partijoms nepriklausantys piliečiai negali dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Teismas buvo įpareigojęs persvarstyti minėtąjį klausimą, bet neįpareigojo nepartinių įregistruoti kandidatais.
Visgi VRK nepartinių neregistravo.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą