Eurobarometras: lietuviai pasitiki ES ir teigiamai vertina Europos ekonomikos padėtį

Pirmą kartą nuo 2007 m. prasidėjusios ekonomikos ir finansų krizės daugiau europiečių esamą Europos ekonomikos padėtį vertina teigiamai (48 proc., +6 proc. punktai nuo 2017 m. pavasario), o ne neigiamai (39 proc., -7), rodo antradienį paskelbta 2017 m. lapkritį atlikta „Eurobarometro“ apklausa.

23 valstybėse narėse dauguma respondentų teigė, kad dabartinė Europos ekonomikos padėtis yra gera (2017 m. pavasarį tokia nuomonė išsakyta 21 valstybėje narėje). Lietuvos gyventojai yra patys optimistiškiausi esamos Europos ekonomikos padėties atžvilgiu ir net 72 proc. ją vertina teigiamai.

48 proc. europiečių mano, kad esama jų šalies ekonomikos padėtis yra gera. Tai didžiausias nuo 2007 m. rudens užfiksuotas lygis. Nuo 2017 m. pavasario teigiamas nacionalinės ekonomikos padėties vertinimas padidėjo 19 valstybių narių, tarp jų ir Lietuvoje (32 proc., +6), didžiausias teigiamas pokytis matomas Suomijoje (71 proc., +12), Slovėnijoje (46 proc., +12), Austrijoje (77 proc., +9) ir Vengrijoje (50 proc., +9). Vis dėlto padėties vertinimas įvairiose valstybėse narėse skiriasi - 91 proc. Nyderlandų ir Vokietijos gyventojų mano, kad jų nacionalinės ekonomikos padėtis yra gera, tačiau taip mano tik 2 proc. Graikijos gyventojų.

Euro zonoje trys ketvirtadaliai respondentų remia eurą (74 proc., +1). 80 proc. ar daugiau respondentų eurą remia septyniose šalyse - Airijoje, Belgijoje, Estijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje palaikymą eurui išsako 61 proc. apklaustųjų.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga išlieka didelis ir siekia 41 proc., net 18 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias Lietuvoje (64 proc.), Bulgarijoje (57 proc.) ir Liuksemburge (56 proc.).

Apklausos duomenimis, dauguma europiečių (57 proc.) optimistiškai vertina ES ateitį (68 proc. Lietuvos gyventojų). Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse (toks vertinimas 2017 m. pavasarį išsakytas 24 valstybėse narėse), išskyrus dviejose - Graikijoje (60 proc. „pesimistų“ ir 37 proc. „optimistų“) ir Jungtinėje Karalystėje (atitinkamai 48 proc. ir 44 proc.).

70 proc. europiečių jaučiasi esą ES piliečiai (77 proc. Lietuvos gyventojų). Laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą ES ir taiką tarp ES valstybių narių dauguma europiečių ir Lietuvos gyventojų (atitinkamai Europoje 57 proc. ir 56 proc.; Lietuvoje 40 proc. ir 32 proc.) laiko dviem didžiausiais ES laimėjimais.

Kalbant apie problemas, su kuriomis susiduria visa Europos Sąjunga, piliečiai kaip didžiausią problemą dažniausiai nurodo imigraciją (39 proc. europiečių ir 40 proc. lietuvių), antroje vietoje - terorizmas (38 proc. europiečių ir 55 proc. lietuvių). Jos gerokai lenkia tokias problemas kaip ekonominė padėtis (17 proc. europiečių ir 11 proc. lietuvių), valstybių narių viešųjų finansų padėtis (16 proc. europiečių ir 9 proc. lietuvių) ir nedarbas (13 proc. europiečių ir 6 proc. lietuvių).

Lietuvos respondentų vertinimu, pagrindinės problemos išlieka nedarbas (25 proc.) ir imigracija (22 proc.) Paprašyti įvardyti, kokios yra didžiausios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, 65 proc. Lietuvos respondentų nurodė didėjančias kainas, infliaciją, pragyvenimo kainą (padidėjo 11 procentinių punktų, palyginti su 2017 m. pavasariu). Antra didžiausia problema Lietuvoje, lietuvių manymu, yra nedarbas (23 proc.), trečia - mokesčiai (20 proc.).

Apklausos „Europos ateitis“ duomenimis, 75 proc. europiečių teigiamai vertina Europos Sąjungą. Rezultatai šiuo klausimu aukščiausi Lietuvoje (91 proc.), Danijoje (89 proc.) ir Nyderlanduose (87 proc.). 71 proc. europiečių ir 70 proc. lietuvių pritaria, kad neramumų krečiamame pasaulyje ES yra stabilumo regionas (atitinkamai +5 proc. punktai nuo 2016 m. Europoje ir +2 proc. punktai Lietuvoje).