Vienas iš nemalonesnių klausimų E.Pašiliui turėjo būti parlamentarų pasidomėjimas, ar jis savo pavaduotoju pasirinko Giedrių Danėlių ne todėl, kad pastarasis buvo advokatas valstybės paslapties nutekinimo byloje, kurioje sėkmingai atstovavo prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei. Ją pavyko išteisinti.
„Manau, niekam nekelia abejonių jo profesinės kompetencijos. Tačiau tikrai sutinku, kad derėjo dėmesingiau įvertinti visas aplinkybes“, - sutiko E.Pašilis. Beje, G.Danėlius savo kandidatūrą atsiėmė.
Parlamentarai pastebėjo, kad vykstant Seimo rinkimų kampanijai kai kurių jos dalyvių atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai. Seimo nariai domėjosi, ar šie klausimai nebuvo derinami su D.Grybauskaite ar jos patarėjais. Atsakydamas E.Pašilis tik pacitavo teisės aktus, nurodančius, kaip neturėtų būti.
„Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą“, - teorines tezes, kurios ir taip žinomos, pateikė generalinis prokuroras.
E.Pašilis teigė, kad vidiniu tyrimu siekiama įvertinti prokuroro Manto Januškevičiaus veiksmus ikiteisminiame tyrime dėl galimo „Nota Bene“ sukčiavimo - ar pagrįstas tyrimas aiškinantis „auksinių“ kariuomenės virtuvės indų pirkimo aplinkybes.
„Šio tyrimo metu bus įvertinti prokuroro atlikti veiksmai bei priimti sprendimai“, - Seime kalbėjo E.Pašilis.
Seimo narių perklaustas, ar vidinis tyrimas būtų buvęs pradėtas, jei jis pats nebūtų buvęs iškviestas į Seimą, E.Pašilis užtikrino, esą patikrinimas pradėtas dar prieš kelias savaites, prieš Seimo nariams suformuluojant jam klausimus. Prokuratūros vadovas neatmetė galimybės, kad vidinis tyrimas gali išaugti ir į tarnybinį patikrinimą.
Minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šių metų birželį, neradus galimų sukčiavimo apraiškų. Kariuomenės kanceliarija tokį sprendimą apskundė ir po Vilniaus apylinkės teismo nurodymo prokuratūra rugsėjį ikiteisminį tyrimą nusprendė atnaujinti.
Generalinis prokuroras buvo užklaustas ir dėl buvusios Seimo narės Neringos Venckienės.
„Trumpai galiu atsakyti tik tiek, kad praėjusių metų pabaigoje JAV teisingumo departamentas patvirtino gavęs ekstradicijos dokumentus ir tai, kad prašymas išduoti Lietuvai nurodytą asmenį yra nagrinėtinas. Nuo to laiko vyksta tolesnis susižinojimas su JAV kompetentingomis institucijomis dėl paminėto asmens ekstradicijos į Lietuvą, tačiau pranešimo apie priimtą sprendimą dar laukiame“, - teigė E.Pašilis.
Seimo narius domino ir galimybė teisti „Snoro“ savininkus už akių.
„Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima, nes tai priklausytų nuo sąlygų, kuriomis būtų nagrinėjamas šis procesas. Svarbu, kad asmenys, dėl kurių vyktų toks procesas, būtų tinkamai apie jį informuoti, jiems būtų žinomi įtarimai, būtų sudaryta galimybė gintis tiek patiems, tiek gynėjo pagalba“, - teigė E.Pašilis.
Generalinis prokuroras taip pat paaiškino, kad 2012 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bankrutuojančio banko „Snoras“ bankroto administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) veiksmų duodant leidimus atlikti galimai neteisėtas finansines operacijas, dėl kurių bankui buvo padaryta didelės turtinės žalos, buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą