Kreipdamasis į suvažiavimo dalyvius G.Landsbergis „tikrąją vienybę“ įvardijo pirmu darbu.
„Esame jungtinė partija. Bet dažnai atrodo, kad buvimas dvejose atskirose pilyse mums nejučia tapo amžinąja vertybe. Todėl šiandien sakau – aš esu krikščionis demokratas. Taip pat esu ir politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės atstovas, ir tremtinės anūkas. Noriu, kad visi pagaliau galėtume pasakyti esantys vienos bendruomenės nariai. Kad pripažintume, jog mus vienija bendras požiūris, darbas tėvynei ir įsipareigojimas vakarietiškos Lietuvos idėjai. Noriu, kad būtume siejami, o ne skaldomi. Ieškantys bendrumų, o ne skirtumų. Vieningi, o ne lengvai manipuliuojami iš išorės“, - sakė G.Landsbergis.
„Nebenoriu dirbtinio skirstymosi. Nebenoriu dalinimosi į daugiau ar mažiau vertybinius, labiau ar mažiau mylinčius Lietuvą“, - kalbėjo jis.
G.Landsbergis kartu sakė, kad svarbu ne tik tai, kuo gyvena partijos bendruomenė. Kaip svarbius iššūkius jis minėjo būtinybę „sustabdyti Astravą“, užtikrinti šalies saugumą.
„Norime būti saugūs? Tapkime tokie, koks šiandien yra Izraelis. Tokia ambicija turi tapti valstybės politikos dalimi. Taip, reikalingi nuoseklūs žingsniai – išlaidų gynybai augimas, visuotinė karo tarnyba, reali kibernetinė gynyba ir skaitmeninė kariuomenė“, - teigė G.Landsbergis.
Jis taip pat išsakė kritikos valdantiesiems - dėl mažų ambicijų kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, piktnaudžiavimo valstybinėse įmonėse.
„Naujosios vyriausybės programoje skaitome, kad per ketverius metus smurtą patiriančių asmenų skaičių ketinama sumažinti nuo 29 iki 26 procentų. Ar tai yra mūsų pažadas kitiems kenčiantiems? Trimis procentais sumažintas žuvusių, skriaudžiamųjų skaičius? Ar tai viskas, ką norime ir įstengiame padaryti? Ar toks yra mūsų didysis tikslas? Nesutinku“, - pareiškė TS-LKD pirmininkas.
„Valstybinės įmonės jau seniai tapusios nomenklatūros, ūsuotų bebrų prieglauda. Socialdemokratų, neradusių kitur darbo, įdarbinimo įstaigomis. Manote sutapimas, kad jos vis niekaip negali išmokėti valstybei dividendų? Bet kodėl vis atsiranda pinigų išlaikyti prabangius biurus, finansuoti keliones į šiltus kraštus? Nejau dar tikime, kad tai prisideda prie „strateginių tikslų“? Dažniausiai atsikartojantis argumentas – negalime uždaryti kokios nors ūsuotų bebrų šėryklos, kadangi reikia išsaugoti darbo vietas regionuose. Valstybės uždavinys nėra išsaugoti darbo vietas valstybės įmonėse, pabrėžiu – valstybės įmonėse. Įmonės turi nevogti, mokėti dividendus ir užtikrinti kitas valstybės joms pavestas funkcijas“, - kalbėjo jis.
Vėliau kalbėdamas žurnalistams G.Landsbergis aiškino, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte trūksta politinės valios realioms reformoms.
„Kaip kažkas pasakė, trūksta vienintelio dalyko - taikos pasaulyje - įrašyti ir tada bus viskas apibrėžta. Tu negali turėti ir mažų mokesčių, ir geros socialinės aplinkos, tu negali turėti ir prienamo švietimo visiems, kad kiekvienam mokykla būtų jo kieme, ir geriausių švietimo sąlygų. Akivaizdu, kad kažkur tu turi paaiškinti žmonėms, kad taip, galbūt Šiauliuose reikia uždaryti universitetą, gal jis nebegali veikti toliau taip, kaip jisai veikė iki šiol. Ir tai yra politinės valios klausimas pasakyti vieną kartą - stop, tai turi keistis. Ir prisiimti už tai atsakomybę. Šiandien akivaizdu, kad bandoma lyg kai kuriose vietose pravinguriuoti“, - kalbėjo jis.
Didžiausios opozicinės partijos – TS-LKD – pirmininku G.Landsbergis išrinktas vasario 12 dieną vykusiuose tiesioginiuose rinkimuose. G.Landsbergis surinko 62 proc. balsų, partijos pirmininku jis perrinktas per pirmąjį turą.
Šie konservatorių pirmininko rinkimai buvo išankstiniai. Paankstinti partijos lyderio rinkimus paprašė G.Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje po Seimo rinkimų.
Pirmą kartą šios partijos pirmininkas išrinktas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G.Landsbergis TS–LKD vadovauja nuo 2015 metų balandžio.
TS-LKD suvažiavimas pritarė įstatų pakeitimui, pagal kurį TS-LKD pirmininkas aktualiais partijai klausimais gali inicijuoti visuotinį TS-LKD narių plebiscitą, rengiamą pagal TS-LKD prezidiumo nustatytą tvarką. Plebiscitas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų TS-LKD narių. Įvykusio plebiscito sprendimas yra patvirtinamas artimiausiame TS-LKD suvažiavime.
Kaip sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pirmasis plebiscitas, kurį jis organizuos, bus dėl partijos pavadinimo pakeitimo. Šeštadienį suvažiavime pradėta diskusija dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pavadinimo pakeitimo.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą