Gatves užplūs dar šimtas laikinos pastogės ir vilties netenkančių benamių.

Maždaug šimtas šiuo metu uostamiesčio nakvynės namuose besiglaudžiančių benamių nebeilgai džiaugsis pastoge virš galvos.
Nuo balandžio 1 dienos Klaipėdoje, Šilutės pl. 8, esantys nakvynės namai bus uždaryti remontui ir visi jų gyventojai, tarp kurių yra ir nėščia moteris, vidurinės mokyklos moksleivė, išeis ieškoti prieglobsčio gyvenamųjų namų laiptinėse, rūsiuose ar tiesiog gatvėje.
Benamiai su ašaromis akyse tikina, kad tai veda juos prie mirties slenksčio. Tuo tarpu projekto "Išgelbėkime benamius nuo mirties" koordinatoriai mano, kad vadinamiesiems "bomžams" sveika atsidurti gatvėje, nes gal tuomet jie pradės patys kabintis į gyvenimą, nesitikėdami, kad jais bus pasirūpinta.

Žmonės - lyg šunys

Daugeliui žmonių atrodančios neįmanomos gyventi sąlygos - smarvė, purvas, drėgmė, sausakimšos kamarėlės - benamiams atrodo tarsi rojus, palyginti su gyvenimu gatvėje.
Kai kurie gyvenantieji nakvynės namuose nelinkę savęs priskirti "bomžų" kategorijai, nes, pasak jų, yra užsiregistravę Darbo biržoje, dirba viešuosius darbus, taigi - patys prasimaitina ir dar neieško maisto šiukšlių konteineriuose.
Tuo tarpu kiti net nesusimastę save vadina antrarūšiais, atliekų vartotojais. Treti neslepia, kad pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis - smulkios vagystės.
"Šių nakvynės namų uždarymas - mūsų pasmerkimas gyvenimui gatvėje. Gyvenimas ir taip mūsų nelepina, guodžiamės, kad turime nors kur permiegoti. O jei mus iš čia iškrapštys, teks šalti naktimis gatvėje, arba brautis į laiptines, negyvenamus namus", - su ašaromis akyse guodėsi viena gyventoja, tikindama, kad ir benamiai yra žmonės, su kuriais, deja, elgiamasi kaip su valkataujančiais šunimis.

Po pamokų - į nakvynės namus

Išgelbės dukros mokslai

Kristinos motina, šviesaus veido moteris, kaip ir jos dukra, visai nėra panaši į benamę.
"Taip jau mano gyvenimas susiklostė. Su vyru nepavyko. Penki vaikai. Darbo nebuvo. Likusi viena su vaikais, glaudžiausi tai pas vienus, tai pas kitus. Galiausiai atsidūriau gatvėje. Mažesnioji dukrelė - vaikų globos namuose, abu sūnūs kalėjime, o mudvi su Kristina čia glaudžiamės", - lėtai pasakoja savo istoriją Kristinos mama Liucija.
Ji tikina, kad daug sykių bandė kabintis į gyvenimą, tačiau bedarbystė privedė prie liepto galo. Vienintelė moters viltis, kad dukra įgis specialybę, pradės dirbti ir ištemps jas iš skurdo.
"Tačiau jei atsidursime gatvėje, baisu net pagalvoti, kaip Kristina toliau mokysis", - atsiduso benamė.

Nenori vaikams būti našta

Tokio likimo moterų nakvynės namuose netrūksta. Iš kitų jos išsiskiria blaiviais veidais, kiek įmanoma tokiomis sąlygomis yra susitvarkiusios, tačiau baigia prarasti viltį, jog gyvenimas gali pagerėti.
Beveik visų istorijos panašios: likusios be vyro, dėl skolų praradusios gyvenamąjį būstą, negalinčios išlaikyti vaikų, atidavusios juos į vaikų namus. Kitų vaikai jau suaugę ir sukūręs savus gyvenimus, tačiau joms ten vietos neatsiradę.
"Man dukra pasakė: "Mama, tu žiūrėk kaip nors pati, o aš savo gyvenimą turiu susitvarkyti". Aš ją suprantu, juk gyvena su vyru jo tėvų bute. Kitos dukros gyvenimas visai nesusiklostė, su vyru nesutaria... Juk negaliu aš joms užsikarti ant sprando", - pasakojo penkiasdešimtmetė Eugenija, nesuprasdama, kam jos istorija gali būti įdomi, kaip ir ji pati, niekaip negalinti susirasti darbo, nors turi konditerės specialybę.
"Kur benueinu, kliūva mano amžius", - atsidūsta ir kiūtina atgal į savo kambarėlį, kurį dalijasi dar su keliomis likimo nuskriaustomis draugėmis.

Viltis - mylimojo uždarbis

"Aš ilgai čia negyvensiu. Tik sugrįš mylimasis iš užsienio, kur išvažiavo darbo ieškoti, ir išsiveš mane į Kretingalę, ten turėsim butelį - be patogumų, bet savą", - tvirtai kalba 29-erių metų penktojo vaikelio besilaukianti Daiva.
Jau šeštame nėštumo mėnesyje esanti moteris sako, kad gyvenimas nakvynės namuose nepakeliamas. Nesibaigiantys girtavimai, rietenos, muštynės neleidžia normaliai pailsėti net naktį. Tačiau Daiva neturi daugiau kur prisiglausti. Visi jos vaikai gyvena globos namuose. Moteris sako jų nemačiusi jau kelerius metus.
"Negaliu jiems į akis pasižiūrėti. Vienintelis jų klausimas - kada mus iš čia pasiimsi? O kur aš juos pasiimsiu, jei pati neturiu kur nakvoti?" - pasakojo Daiva, neprarandanti vilties, jog grįžus iš užsienio penktojo vaikelio tėvui, gyvenimas sugrįš į vėžes.

Susiras turtingą moterį

Vyrukų istorijos kiek kitokios. Daugelis jų pripažįsta patys susigadinę sau gyvenimą. Beveik visi kalbintieji nuo pat vaikystės nėra matę normalaus gyvenimo, bandę prasimanyti pinigų ir ne kartą sėdėję kalėjime.
Stebina tik jų amžius - daugelis jų net 30 nesulaukę, o jau nebežinantys ko griebtis, kad galėtų išbristi iš šio liūno.
"Nebenoriu vogti. Bet darbą susirasti jau nebeturiu vilties. Teistumas padarė savo. Uždaras ratas", - nusispjauna trisdešimtmetis Sergejus, kurio visi artimieji likę Ukrainoje, tačiau jis ten išvažiuoti negali, nes nebeturi paso.
"Aš tai žinau, kaip iš čia išsikapstysiu - reikia bobą turtingą susirasti. Aišku, geriau, kad jauna būtų", - juokiasi aštuoniolikmetis Giedrius, pridurdamas, kad šitoks gyvenimas nelabai jį skaudina. Pasak jo, čia daug geriau nei buvo pas prasigėrusius tėvus.

Sergančiais bus pasirūpinta

Projekto "Išgelbėkime benamius nuo mirties" pirmininkė koordinatorė Tamara Lochankina tikino, kad sunkiai sergančiais ir senyvo amžiaus nakvynės namų gyventojais bus pasirūpinta ir jie neatsidurs gatvėje, tuo tarpu visi sveikieji nuo balandžio 1 d. iš ten bus iškraustyti ir savo gyvenamuoju plotu turės pasirūpinti patys.
Patalpos Šilutės pl. 8 - buvęs kalinių paskirstymo punktas, todėl benamiai dabar gyvena buvusiose kamerose. Pasak T. Lochankinos, po remonto bus pagerintos gyvenimo sąlygos - pakeisti tualetai, durys, grindys bus išklotos linoleumu.

Reikės dokumentų

Šių metų pradžioje Klaipėdos miesto taryba nusprendė nuo gegužės 1 d. negyvenamąsias patalpas Šilutės pl. 8 perduoti jau dešimtį metų veikiančiai Savivaldybės biudžetinei įstaigai Klaipėdos nakvynės namams, kad ši ir toliau teiktų prieglobsčio neturintiems benamiams nemokamą nakvynės paslaugą. Numatyta, kad nakvynės namai Šilutės plente bus sezoniniai. Būsto neturintieji galės rasti prieglobstį tik kelis mėnesius šildymo sezono metu.
"Jiems sveika pagyventi sunkiai. Gal tada pradės kabintis į gyvenimą. Dabar gi daugeliui jų labai patogu, mes jais pasirūpiname, o vienintelis jų darbas - prasimanyti alkoholio ir narkotikų. Kai šie nakvynės namai rudenį bus vėl atidaryti, į juos galės patekti tik dokumentus turintys benamiai, tuo tarpu dabar užtekdavo pasakyti pavardę", - pasakojo T. Lochankina.
Moteris sakė, kad benamių kasmet daugėja, mat daug jaunų nusikaltėlių grįžta iš kalėjimų ir papildo jų gretas.
Iš viso uostamiestyje esančiuose dviejuose nakvynės namuos gyvena per 170 benamių. Kiek jų yra gatvėse ir šiukšlynuose - duomenų nėra.