Pomėgiai
Jei kada vaikščiodami miške išvystumėte per kemsynus bėgantį, po krūmus landžiojantį ar duobes tyrinėjantį pilietį su žemėlapiu ir kompasu, - neišsigąskite. Tai - ne stirnų medžiotojas ar pasiklydęs grybautojas, o orientavimosi sporto aistruolis, įnirtingai ieškantis kontrolinio punkto.
Šiai prieš šimtmetį Skandinavijos kariškių sugalvotai ir prieš 50 metų į Lietuvą atkeliavusiai sporto šakai savo laisvalaikį skiria šimtai įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų lietuvių. Tarp jų - pianistas Jurgis Karnavičius, Lietuvos profsąjungų lyderis Algirdas Sysas, buvęs premjeras Albertas Šimėnas, gydytoja psichiatrė Jūratė Ulevičienė ir kiti. Šiuo metu Lietuvoje užregistruoti 33 orientavimosi sporto klubai. Du jų - "Jaunystė" ir "Kopa" - kelis dešimtmečius sėkmingai veikia Klaipėdoje ir vienija arti 100 šios sporto šakos entuziastų.
Nuostabi Klaipėdos krašto ir Neringos gamta kiekvienais metais pritraukia šimtus orientavimosi sporto mėgėjų į respublikines ir tarptautines varžybas. 2001 m. vasarą Neringoje vyko Pasaulio veteranų čempionatas; 2008 m. rugsėjį - Europos orientavimosi kalnų dviračiais čempionatas; 2009-aisiais numatytos Lietuvos taurės varžybos.
| Klaipėdos orientavimosi sporto "motina" vadinama Regina Švagždienė |
Ugdė čempionus
Neringos sporto mokykloje orientavimosi sporto trenere dirbanti Regina Švagždienė neretai vadinama didžiausia šios sporto šakos propaguotoja Klaipėdoje. Tačiau pati ponia Regina atkakliai purto galvą: "Knašas, Kuvikas, Volikas - šie ir dar būrys entuziastų jau buvo padėję tvirtus orientavimosi sporto pamatus, kai atvykau į Klaipėdą." Visgi įsidarbinusi tuometinėje Klaipėdos vaikų turistinėje bazėje, R. Švagždienė orientavimosi sporto bacila užkrėtė gausybę Klaipėdos moksleivių ir išugdė ne vieną Lietuvos čempioną, šalies rinktinės narį.
Ne kartą tapusi Lietuvos čempione, R. Švagždienė ir dabar yra aktyvi "Kopos" klubo narė, dalyvauja varžybose ir skina laurus veteranų grupėje.
"Orientavimosi sporte niekas nesikartoja, visuomet viskas nauja. Šis sportas moko priimti savarankiškus sprendimus. Orientuojasi ne tik kūnas, bet ir galva",- juokiasi trenerė. Pasak jos, reikia tik noro, šiek tiek suprasti sutartinius ženklus, - ir gali pradėti judėti.
Per R. Švagždienės karjerą orientavimosi sporte įvyko daug pokyčių. Jos akyse tobulėjo žemėlapiai - nuo dar vokiečių laikais sukurtų nespalvotų, padaugintų kopijavimo aparatu - iki braižytų kompiuteriu. Pačių sportininkų rankomis siūtas aprangas pakeitė modernaus dizaino ir audinių modeliai. Pasak R. Švagždienės, kadaise Klaipėdoje vykdavo ir labai egzotiškų varžybų - orientavimasis motociklais, automobiliais. Tačiau kartą, kai vienas sportininkas didžiąją dalį trasos nuvažiavo ir finišavo visiškai nuleista padanga, orientavimosi motorizuotomis priemonėmis era baigėsi...
Įprotis orientuotis liko
Klaipėdos vaikų turistinėje bazėje sportininko karjerą pradėjęs "IBM Lietuva" generalinis direktorius Rimantas Vaitkus - keletą metų tituluotas geriausiu Klaipėdos orientacininku, daugkartinis Lietuvos čempionas ir Lietuvos rinktinės narys. Nors šiuo metu jis aktyviai nebesportuoja, meilę gamtai įprasmino gyvendamas miške. Liko ir įprotis orientuotis, "skaityti" aplinką.
"Orientavimasis - labai praktiškas, daug gyvenimiškos patirties suteikiantis sportas. Jis reikalauja ne tik gero fizinio pasirengimo, bet ir išradingumo, gyvenimiško gudrumo, išgyvenimo lygio savybių. Juk dažnai tenka orientuotis sudėtingomis gamtos sąlygomis - esant šalčiui, purvui, lietui, kalnų, pelkių vietovėse. Šis sportas daro žmogų mažiau priklausomą nuo komforto. Gebėjimas orientuotis leidžia jaustis patogiai tiek bet kuriame miške, tiek mieste. O kas gerai orientuojasi miške, tas lengvai siekia aukštumų ir darbo srityje", - įsitikinęs pokalbininkas.
"Kelią pastojo ragai"
Algirdas GRUBLYS, Valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos viršininkas
Iš prigimties esu laisvę mylintis žmogus, tad bėgiojimas ratais stadione nelabai prie širdies. Kelios išvykos su orientacininkais į miškus, ir šis sportas mane "paėmė". Čia daugiau laisvės, susikaupimo, kovos su pačiu savimi. Juk bėgdamas miške būni vienas, nematai priešininko, o kas buvo greitesnis - sužinai tik atbėgęs į finišo tiesiąją.
Miške jau nebepasiklystu, tačiau klaidų darau. Be to, bėgiojant nutinka įvairiausių dalykų: nuo susitikimų su laukiniais gyvūnais iki ant kelio tako rastų... briedžio ragų. Sustojau - imti, neimti. Jei norėsiu greičiau prabėgti - trukdys. Tačiau neimti irgi kažkaip negerai - sako, laimę neša. Pasiėmiau. Iki šiol kabo namuose.
"Svajonių laisvalaikis"
Juozas LIESIS, grupės "Bavarija" narys
Džiaugsmas - pirmasis žodis, kuris šauna į galvą, pagalvojus apie risnojimą samanojais ir galvos laužymą, renkantis kelią į punktą. Orientavimasis - tai didelis galvosūkis, kurį turi įveikti ir mintimis, ir kojomis. Dar pridėkime nuolat besikeičiantį mišką, kvapus, laukinius žvėris, paklydimus ir nuotykius bei garuojančią arbatą po finišo - ir gausime svajonių laisvalaikį
Vaikystėje atrodė, jog kompasas ir žemėlapis - svarbiausi dalykai, kuriuos privalo turėti žvalgas. Svajonė šiek tiek pabūti žvalgu išsipildė prie Klaipėdos vasaros estrados. Išėjau į mišką ir nepasiklydau. Tik vėliau sužinojau, kad tėvas Algimantas Liesis taip pat buvo aktyvus orientacininkas ir net Klaipėdos orientavimosi sporto čempionas.
"Mankšta kūnui ir smegenims"
Aloyzas KAŽDAILEVIČIUS, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius
Orientavimosi sportas man artimas savo dvasia pagal profesiją (inžinierius geodezininkas. - Red. past.). Tačiau šia sporto šaka susidomėjau ne studijuodamas, o dar mokydamasis mokykloje Telšiuose. Kai atvykau gyventi į Klaipėdą, susipažinau su Vaclovu Vitkumi, ir visa esybe pasinėriau į orientavimosi sportą.
Profesiniai įgūdžiai - greitas žemėlapio skaitymas - labai padeda šioje sporto šakoje. Tad pasiklysti neteko. Tačiau bėgti vis tiek reikia. Smagu bėgioti gamtoje ištisus metus. Pamankštini ne tik kūną, bet ir smegenis.
Tik faktai
Orientavimosi sportas - tai judėjimas (bėgimas, važiavimas dviračiu, šliuožiamas slidėmis) specialiai parinktoje vietovėje, naudojantis žemėlapiu ir kompasu. Su šių įrankių pagalba reikia orientuotis vietovėje bei eilės tvarka surasti kontrolinius punktus, pažymėtus žemėlapyje.
Pirmosios viešos orientavimosi sporto varžybos įvyko netoli Oslo (Norvegija) 1897 metų spalio 31 dieną. Iki tol orientavimasis praktikuotas kaip karinis pratimas. Ši data ir laikoma orientavimosi sporto gimimo diena.
Žodis "orientavimasis" (angl. orienteering) kilęs iš švedų kalbos žodžio "orientering". Šį terminą sugalvojo ir pirmą kartą sportui apibūdinti panaudojo švedų majoras Ernst Killanderis, kalbėdamas apie pirmąsias dideles orientavimosi sporto varžybas, surengtas 1918 metais Švedijoje. Iki šiol jis vadinamas orientavimosi tėvu.
Orientavimosi sporto pradžia Lietuvoje - 1958 metai. Šiemet savo auksinį jubiliejų Lietuvoje mininčios sporto šakos pradžių pradžia fiksuojama būtent uostamiestyje, kur jau 1958 metais tuomet populiariuose turizmo klubuose buvo propaguojamos ir orientavimosi sporto rungtys.
1958-1960 metais orientavimosi sportas Klaipėdoje buvo sudėtinė turizmo būrelių dalis.
1970 metais klaipėdietis J. Sulžickas sukūrė pirmąjį Lietuvoje spalvotą žemėlapį. Plačiau Lietuvoje spalvoti žemėlapiai pradėti naudoti 1973 metais.
1976 metais Klaipėdoje pradėtos rengti pirmosios masinės varžybos - iš skandinavų "pasiskolinti" tradiciniai ketvirtadieniai, kuriuos inicijavo Klaipėdos orientavimosi sporto entuziastas Vaclovas Vitkus.
Lietuvos čempionais yra buvę šie klaipėdiečiai: Mykolas Tumėnas, Alfonsas Tumėnas, Adolfas Prūsevičius, Kazimieras Sakalauskas, Regina Švagždienė. Vėliau: Gražina Braziulienė-Buziūtė, Valentina Kozlovskaja-Giedraitytė, Rimantas Vaitkus, Jolita Žičkienė-Švagždytė. Ričardas Tėvelis. Šiuo metu Lietuvos rinktinės garbę gina "Kopos" atstovai" Reda Einikytė, Kristina Rybakovaitė, Milda Skeivytė, Rūta Pareigytė, Egidijus Pilybas.
Rolanda LUKOŠEVIČIENĖ

Rašyti komentarą