Gedimino prospekto afera: kaltų yra, bet nebebus

Gedimino prospekto afera: kaltų yra, bet nebebus

Prieš rinkimus garsiai ieškojus kaltųjų dėl sostinei padarytos žalos klojant Gedimino prospekto grindinį, po rinkimų patyliukais žalą žadama nurašyti pačiai savivaldybei. Mat, laikantis įstatymo raidės, ekspertų nustatytus nuostolius turėtų atlyginti keli sostinės valdininkai.

Ruošiantis Seimo rinkimams žalos kaltininkų ieškojo visi, kas netingėjo: savivaldybė samdė ekspertus, Seimo komisijos rašė raštus teisėsaugai.

Ekspertai nustatė, kad, suklojus prastos kokybės ir mūsų klimatui netinkančią dangą, sostinės biudžetui padarytas nuostolis siekia iki 10 mln. litų. Prieš rinkimus pirštais badyta į darbus atlikusią įmonę „Luidas“ ir į viso labo vieną politiką Stanislovą Šriūbėną, kuris rekonstrukcijos metu buvo paskirtas prospekto darbų vyriausiuoju prižiūrėtoju. Pastarasis pirštu dėl kaltės rodė į sostinės merą Artūrą Zuoką.

Sostinės vadovybė žadėjo, kad nuostoliai iš kaltininkų tikrai bus išieškoti.

Beviltiškas formalumas

Didžiausiu kaltininku buvo pripažinta Gedimino prospekto grindinį klojusi bendrovė „Luidas“. Sostinės teisininkai teismo būdu bando išieškoti apie 9 mln. litų iš jau bankrutavusios minėtos įmonės, nors akivaizdu, kad tai daroma tik dėl formalumų. Visas Gedimino prospekto rekonstravimo darbus atlikusios įmonės turtas yra įkeistas bankui. Pardavus turtą pirmiausia savo dalį pasiims bankas, jeigu pinigų liks, turi būti atsiskaityta su darbuotojais ir „Sodra“, o tik tada eilė ateis savivaldybės reikalavimui. Bankroto administratore paskirtos bendrovės atstovai neslepia, kad savivaldybei atgauti nors dalį beviltiška.

Įtikino. Nekalti

Anot ekspertų išvadų, 0,5 mln. litų turėtų atlyginti projektuotojai SĮ „Vilniaus planas“. Tačiau pastarosios įmonės vadovas Justinas Kulakauskas „Respublikai“ tvirtino, kad ekspertai suklydo, mat projektas buvo parengtas pagal įstatymo reikalavimus, kai nebuvo numatyta šalčio atsparumo klasė. Anot J. Kulakausko, reikalavimas projektuojant įvertinti atsparumą šalčiui įstatyme atsirado vėliau.

Atrodo, J. Kulakausko paaiškinimai įtikino, mat šios įmonės dėl pinigų niekas nebeklibina.

Atsakomybė valdininkams

Dar 1,8 mln. litų žalos kaltininke pripažinta savivaldybės bendrovė Vilniaus vystymo kompanija. Bendrovei pripažintą žalą turėtų atlyginti penki aukšto rango Vilniaus savivaldybės valdininkai.

Anot savivaldybės bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos vadovo Renato Dūdonio, laikantis įstatymo raidės, įmonės patirtą nuostolį - ekspertų įvertintą žalą - asmeniškai turėtų padengti įmonės valdybos nariai, kuriais paskirti valdininkai: administracijos vadovas Valdas Klimantavičius ir jo pavaduotojas Ritas Vaiginas, Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža, laikinasis Teisės departamento direktorius Edvardas Varoneckas, Miesto plėtros departamento direktorius Aurelijus Stapulionis.

Kad niekas negalėtų kėsintis į asmeninius valdininkų pinigus, nuspręsta žalos nepripažinti. Šiuo metu valdybos pavedimu rengiami dokumentai bendrovės akcininkei - sostinės tarybai, kuri turėtų išspręsti painiavą ir nurašyti nuostolius.

„Kodėl aš turėčiau iš savo kišenės atlyginti kažkieno padarytą žalą“, - kalbėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Vaiginas.

Anot R. Dūdonio, žmonės, kurie šiuo metu vadovauja bendrovei ir atstovauja valdyboje, yra niekuo dėti, nes tuo metu, kai buvo rekonstruojama reprezentacinė sostinės gatvė, įmonėje nedirbo.

„Aš atėjau, kai pradėjo lįsti brokas“, - aiškino Miesto ūkio ir departamento direktorius V. Pauža.

Tačiau jeigu dėl politinių reitingų vėl būtų pradėta garsiai ieškoti kaltųjų ir būtų pradėta pinigų išieškojimo procedūra, sostinės biudžetas menkai papilnėtų. Kaip tvirtina R. Dūdonis, teisės aktai leidžia iš kaltininko išieškoti viso labo trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio žalą.

Didžiausias kaltininkas jaučiasi teisus

Didžiausiuoju kaltininku anuomet įvardytas S. Šriūbėnas šiuo metu yra pensininkas, džiaugiasi anūkais. Jis tvirtina, kad triukšmas tebuvo reikalingas rinkimams. Anot jo, visame pasaulyje plytelės trūkinėja ir niekas dėl to triukšmo nekelia. Be to, S. Šriūbėnas priminė, kad skandalą įplieksti bandyta ir dėl sostinės Rotušės aikštės dangos, tačiau darbus vykdžiusios firmos atstovai buvę nepėsti ir politikams teko nutilti.

Tiesa, baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo ir prastos kokybės plytelių Gedimino prospekte nenutraukta, tačiau nedaug ir pasistūmėjusi. Įtarimai niekam nepateikti. Anot tyrimą atliekančios Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės, yra kreiptasi dėl teisinės pagalbos į Kiniją, tačiau atsakymo sulaukti tikimasi tik po kelių mėnesių.

Gedimino prospekto rekonstrukcija turėjo ir dar vieną istorijos pusę - prieš rinkimus buvo pradėtos ir senųjų plytelių paieškos. Esą pasigesta 9 tūkst. kv. metrų plytelių.

Kaip pranešė sostinės savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius, iš visuomenės apie dingusias plyteles nesulaukta jokių žinių, o kitais būdais jų niekas ir neieškojo. S. Šriūbėnas siūlo buvusių grindinio plytelių ieškoti sąvartyne, į kurį pagal projektą jos esą buvo nurašytos. „Tik iš geros valios mes plyteles išsaugojome“, - tvirtino buvęs valdininkas. Pasak jo, senųjų plytelių paieška irgi tebuvo rinkimų triukas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder