Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. Matuzas, būdamas valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Lietuvos Respublikos Seimo narys ir žinodamas, kad Seimo nariui draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo AB „Panevėžio energijai“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas KB „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“ neteisėtu būdu laimėti AB „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia 17 mln. 503 tūkst. 40 litų (be PVM).
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu Seimo narys organizavo VĮ „Panevėžio miškų urėdijos“ urėdo ir urėdijos viešųjų pirkimų komisijos piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas ŽŪK „Dobilas“ neteisėtu būdu laimėti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, kurio vertė siekė 63 tūkst. 265 litus.
Surinktoje medžiagoje yra pakankamas pagrindas įtarti, kad V. Matuzas organizavo KB „ŽilVytis“ atstovaujančių asmenų veiksmus, 2011 m. apgaule gaunant Europos Sąjungos struktūrinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšas, iš viso 680 tūkst. litų.
Be to, Seimo narys galimai organizavo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą tarnyba, sudarant išskirtines sąlygas nesilaikant teisės aktų reikalavimų 2011 m. KB „ŽilVyčio kooperatinė bendrovė“ išsinuomoti 73 valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus Panevėžio rajone.
Įtariama, kad dalyvaudamas VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ organizuojamose profesionaliose medžioklėse, V. Matuzas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi nemokėdamas už jas privalomų mokesčių bei klastojo dokumentus apie sumedžiotus žvėris ir sumokėtus mokesčius.
Įvertinus tai, kad organizuodamas aukščiau nurodytas veikas Vitas Matuzas galimai naudojosi savo kaip Seimo nario padėtimi, įtaka kitiems valstybės tarnautojams bei asmenims, nurodytomis veikomis siekė tiesioginės ir netiesioginės asmeninės naudos sau ir savo šeimai, bei kitiems asmenims, tokie jo veiksmai tuo pačiu kvalifikuotini kaip piktnaudžiavimas tarnybine – Seimo nario – padėtimi, sukėlęs didelę žalą valstybei ir jos institucijoms
Ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai pradėjo 2011 m. lapkričio 4 d. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą pranešimai apie įtarimus iš viso buvo įteikti 22 asmenims, tarp jų ir vienam juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad dauguma įtariamųjų pripažįsta savo kaltę visiškai arba iš dalies ir duoda išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Seimo Statuto 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą