Pastarąjį kartą Lietuvoje pasikeitus politinei valdžiai, ėmė skambėti lozungai, esą japonų ekspertų siūlytas giliavandenio uosto - salos jūroje - variantas palaidotas galutinai. Tačiau panašu, kad jis, gal ir ne visai toks pat, vis dėlto bus statomas, tik bus vadinamas išoriniu uostu.
Tiesa, dar nežinia, ar naujas uostas atsiras Klaipėdoje, ar Būtingėje, ar kur nors kitur, tačiau norą būti jo operatoriumi šiomis dienomis jau pareiškė viena Kinijos bendrovė.
Susisiekimo ministerija pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį viceministras Arūnas Štaras su Kinijos kelių ir tiltų korporacijos viceprezidentu Wang Jingchun aptarė galimą bendradarbiavimą Lietuvoje statant išorinį giliavandenį uostą.
A. Štaras pabrėžė, kad Lietuvai svarbu kuo greičiau įgyvendinti šį projektą. Kadangi ateityje, pasak viceministro, Lietuva planuoja įgyvendinti projektus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu, ji džiaugiasi stambių įmonių iniciatyvomis. W. Jingchun sakė, jog kinai norėtų dalyvauti būsimo uosto projektavimo, statybos ir operatoriaus veikloje, be to, ketina dalyvauti šiuo metu paskelbtame giliavandenio uosto galimybių studijos rengimo konkurse.
Tas pats velnias
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, buvusį giliavandenį uostą sutarta vadinti išoriniu uostu. Beje, jį taip vadino ir studiją dėl Klaipėdos uosto plėtros atlikusios Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertai. Mat Klaipėda jau turi giliavandenį uostą, kuriame yra 15 m gylis. Buvo siūlyta naująjį uostą vadinti ir "Baltmax" tipo laivų, didžiausių laivų, galinčių įplaukti į Baltijos jūrą, terminalu. Tačiau, pasak A. Drungilo, šis terminas būtų sudėtingas ir daugeliui žmonių nesuprantamas.
Taigi kad ir kaip būtų vadinamas šis projektas, tai yra vienas ir tas pats. Tiesa, mažai įtikima, kad artimiausiu metu jūroje ties Melnrage būtų pastatyta 1,5 km ilgio ir 700 m pločio sala, nuo kranto linijos nutolusi apie 400 m, kaip siūlė japonai.
Darbai tęsiami
2008 m. birželio 18 d. dar buvusio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo". Iš esmės niekas nepasikeitė ir numatyti darbai tęsiami toliau.
Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą programą, Uosto direkcija turi pasirūpinti išorinio uosto projektiniais pasiūlymais ir techniniais projektais. A. Drungilo teigimu, Uosto direkcija tai ir daro. Šiemet rugpjūčio 19 d. paskelbtas atviras konkursas dėl Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atlikimo. Rinkodaros direktoriaus teigimu, gana nemažai kompanijų pirko konkurso medžiagą. Numatoma, jog projektiniai pasiūlymai su PAV galėtų būti parengti per dvejus metus. Tada būtų daromas detalusis planas, rengiamas techninis projektas.
Tik krantinė jūroje
Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos (su projektiniais pasiūlymais) techninę užduotį 2008 metų pabaigoje parengė ir, atsižvelgdamas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos narių nuomonę, pakoregavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.
A. Drungilo teigimu, techninėse projektinių pasiūlymų rengimo sąlygose išorinio uosto statyba yra suskirstyta į du etapus. I etapas - vienos universalios krantinės, vieno terminalo, t. y. naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų importo krantinės, pastatymas įrengiant laivybai reikalingą infrastruktūrą. Galimybių studija turėtų parodyti, ar tai įmanoma padaryti.
Šio etapo metu į tą krantinę, kuri atsirastų atviroje jūroje šalia įplaukos kanalo, būtų nutiesti tik vamzdžiai, nebūtų tiesiami nei keliai, nei geležinkeliai sausumoje. Vamzdžiai būtų apsaugoti apsaugine sienele - molu. Panašiai yra pastatytas Estijoje uostu vadinamas Sillamae, t. y. jis turi vieną krantinę atviroje jūroje.
O dėl antro etapo įgyvendinimo, pasak A. Drungilo, reikėtų spręsti pagal situaciją rinkoje.
Ministras "vožtelėjo"
Matant, kaip klostosi įvykiai, gana keistai atrodo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pareiškimas šiemet rusėjo 29 d., kad giliavandenis uostas Klaipėdoje nesuderinamas su Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojų poreikiais. Beje, ministras teigia, kad giliavandenis uostas neišvengiamai bus, bet nebūtinai Klaipėdoje, kad jam reikia ieškoti kitos vietos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė negalįs taip radikaliai kalbėti šiuo klausimu, kaip ministras. Jam asmeniškai tokia ministro pozicija nėra naujiena, nes jis apie giliavandenį uostą yra kalbėjęs su E. Masiuliu.
"Man naujiena tai, kad ministras taip stipriai "vožtelėjo". Taip, alternatyvių variantų ieškoma. Uosto direkcija kol kas vykdo tai, kas yra numatyta norminiais aktais, nes yra vykdančioji institucija. Žinoma, galime turėti savo nuomonę, bet privalome daryti tai, kas mums yra pavesta, ir tai darysime. Esant reikalui, bandysime įtikinėti kitas institucijas, kad reikėtų daryti kitaip", - sakė Klaipėdos uosto vadovas.
Pasak A. Drungilo, išorinio uosto galimybių studijos ir projektinių pasiūlymų rengėjai per pirmą etapą turės peržiūrėti japonų atliktą studiją ir dar papildomai peržiūrėti visas uosto vietos alternatyvas. Uosto direkcijos atstovai neneigė, kad vėl bus svarstomas Būtingės variantas. Anksčiau Būtingės variantas buvo atmestas todėl, kad uosto pastatymas čia kainuotų brangiau, nes reikiamas 17 m gylis yra gana toli nuo kranto.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą