Uoste
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys neatmeta galimybės, jog leidimas plukdyti dalį užteršto grunto iš Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiojo doko duobės į jūrą gali būti sustabdytas, jeigu papildomi šio grunto tyrimai rodytų didesnę jo užterštumo koncentraciją.
Apie tai, kad AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) plaukiojančiųjų dokų duobės nevalytos nuo pat šios gamyklos pastatymo dienos, kad jas būtina valyti, nes gamykla nebegali priimti remontuoti didesnių laivų, kalbama jau antrą dešimtmetį. Tačiau duobės nebuvo valomos, nes nebuvo leidžiama užterštą gruntą plukdyti į dampingą Baltijos jūroje, o užteršto grunto aikštelės Klaipėdoje nėra.
Galų gale atsikandusi netesėtų pažadų VLG kreipėsi į Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutą, prašydama paimti doko duobių dumblo mėginius ir atlikti tyrimus, kiek jis iš tikrųjų yra užterštas.
Situacija pasikeitė
Nuo ankstesnių tyrimų praėjo jau daugiau kaip dešimt metų, ir uoste situacija iš esmės pasikeitė. Buvo gilinama ir valoma uosto akvatorija, pagilinta ir pati Malkų įlanka. Laivyba joje, atsiradus naujiems terminalams, suintensyvėjo. Pasak VLG generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos, doko duobės dar labiau užnešamos ir dėl suintensyvėjusios laivybos, o ne tik užpildomos gamybos atliekomis remontuojant laivus.
Be to, pasikeitė ir pačios įmonės technologijos. Jau kuris laikas gamykla laivams dažyti nebenaudoja dažų, kurių sudėtyje būtų sunkiųjų metalų, juolab kad tai reglamentuoja ir tarptautinės konvencijos.
Kad situacija pasikeitė, patvirtino ir A. Kairys. Jis linkęs tikėti, kad per 20 metų Malkų įlankoje atliekant įvairius darbus, teoriškai užterštas dumblas galėjo ir išsisklaidyti. Pasak jo, galbūt didžioji užteršto grunto dalis yra pačiame dugne.
Leidimas - tik daliai grunto
Pateikdama mokslininkų atliktą analizę, VLG prašė leisti išvežti gruntą iš visų trijų dokų duobių ir nukasti apie 3 metrų sluoksnį. Tačiau leidimas duotas nukasti tik 1,5 m grunto ir tik didžiojo doko duobėje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, tai tik 15 proc. grunto, kurį reikėtų išvežti. Pasak A. Šileikos, tai būtų apie 30 tūkst. kub. metrų dumblo.
Jo teigimu, to 15 proc. grunto didžiojo doko duobėje nukasimas neišspręstų senos įmonės problemos. Reikėtų iškasti iki 150 tūkst. kub. metrų, turint omenyje ir dokų duobių projektinio gylio atkūrimą. Didžiojo doko duobės užnešimas gamyklos pajamas iš laivų remonto sumažina 10-15 proc., t. y. netenkama daugiau kaip 10 mln. Lt, nes įmonė negali priimti didelių refrižeratorinių laivų, ledlaužių.
Ką parodė tyrimai
A. Kairio teigimu, instituto tyrimai rodė, kad didžiajame VLG doke pagal užterštumo lygį gruntas priklauso II kategorijai, o kituose dokuose - III kategorijai. Tačiau departamento specialistams atlikus tyrimų analizę priimtas sprendimas, kad didžiajame doke pagal užterštumą gruntas priklauso III klasei ir duotas leidimas jį išvežti. Iš kitų dokų grunto išvežti leidimas neduotas, nes jų duobėse užterštas gruntas priskiriamas IV klasei. Pagal normatyvinius dokumentus, I klasei priklauso mažiausiai užterštas gruntas, IV - labiausiai.
Pagal galiojančią tvarką, grunto tyrimus turi atlikti tik tam leidimą turinčios laboratorijos. Šiuo atveju mėginius paėmė instituto specialistai - Klaipėdos universitetas leidimą šiai veiklai turi, tyrimai atlikti laboratorijoje Vilniuje, taip pat turinčioje leidimą. Taigi netikėti tyrimų rezultatais lyg ir nėra pagrindo.
Papildomi tyrimai
Departamento vadovas patikino, kad Vilniuje laboratorijoje baigiami atlikti ir pakartotiniai tyrimai, kurių mėginius paėmė Aplinkos apsaugos departamento specialistai. Taip pasielgta todėl, kad ankstesnių tyrimų užterštumo koncentracijos ribos, turint omenyje, kuriai užterštumo klasei gruntas gali būti priskirtas, yra labai arti viena kitos.
Pakartotinių tyrimų rezultatų laukiama jau šią savaitę ir, pasak A. Kairio, kol jie nebus gauti, tikimasi, jog darbai nepajudės.
"Gavę pakartotinių tyrimų rezultatus, juos dar papildomai analizuosime. Atsižvelgiant į rezultatus, bus priimtas papildomas sprendimas, ar leidimas vežti dalį grunto į jūrą turi būti stabdomas, ar naikinamas, ar paliktas galioti", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Kairys.
Jis neneigė, jog dokų dumblas nėra švarus smėliukas, tačiau tikino, kad teršalų koncentracija jame nėra tokia didelė, kad nebūtų galima jo plukdyti į jūrą.
Dar nepaskelbtas konkursas
Uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas teigė, kad dar nėra paskelbtas konkursas dėl doko valymo darbų. Taigi baimintis, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų metų gruntas slapčia bus išvežtas, tikrai neverta.
Paklaustas, kaip vertina susidariusią situaciją, uosto vadovas atsakė tradiciškai: "Yra atitinkami teisiniai aktai, ir viskas daroma pagal juos. Aš vadovaujuosi ne emocijomis, o teisiniais aktais. Leidimą VLG gavo. Tuo viskas pasakyta."
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, ar tas gruntas pavojingas aplinkai, ar ne, turi pasakyti specialistai. Jis patikino, kad jokių slaptų operacijų Klaipėdos uoste nebus daroma.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Rašyti komentarą