"Gyvybės ir mirties kelias" iš Vilniaus vėl nutiestas į Portlandą

Jei pernai vietinio lietuvių bėgimo klubo „Lituanica“ vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov beveik paskutiniu momentu gavo kvietimą iš Vilniaus su bendraminčiais prisijungti prie „Gyvybės ir mirties kelio”, šiemet jau senokai prieš Naujuosius buvo parinktas naujasis Oregono ir Vašingtono valstijose gyvenančių mūsų tautiečių bėgikų maršrutas šiam sekmadieniui. 9 kilometrų Willamette upės pakrante ties „Oaks Park“ (Ąžuolų parku) bėgimo išvakarėse vėl, kaip ir prieš metus, klausėmės Rice universitete Houston (Texas) jau antrus metus studijuojančios Amerikoje gimusios lietuvaitės Rūtos Kuzmickaitės koncerto Portlande, nejučia mintimis sugrįžome į gimtinę ir daugelis prisiminėme savo pačių išgyventus ketvirčio amžiaus senumo Sausio 13-osios įvykius… simboliška, nes ir iš talentingos pianistės sudėtinga Bacho muzika tą vakarą pareikalavo tarsi kovose už laisvę užgrūdintos ištvermės.

Tarp virš keturių su puse tūkstančių Vilniuje Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos suburtųjų „Gyvybės ir mirties kelyje” išsiskyrė už Atlanto pereitų poros metų bėgyje išgarsėjęs ugniagesys Aidas Ardzijauskas, 2013 m. vasarą nubėgęs 5 tūkst. km. atstumą nuo Los Anželo iki pat Niujorko, o vėliau šiame didmiestyje 2014 m. pavasarį nugalėjęs dešimties dienų ultramaratone. XXV Sausio 13-osios metinėms skirtame bėgime 2073 numerį praėjusį šeštadienį Lietuvos sostinėje dėvėjęs vilnietis atstovavo Portlando lietuvių klubą „Lituanica“, mat dar šių metų rugpjūtį „geležinis“ bėgikas tikisi prisijungti prie savo tautiečių už Atlanto ir dalyvauti legendiniame „Hood to Coast“ maratone Šiaurės Vakarų pakrantėje.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų Europos šalių, taip ir „Rožių” mieste šį savaitgalį buvo daug simbolikos – susirinko būtent dvidešimt penkių entuziastų grupė prisijungti prie dvidešimt penktojo „Gyvybės ir mirties kelio” ankstyvą sekmadienį, tik vietoj lietuviškų snaigių mums šypsojosi Vakarinės pakrantės žiemos rytmečio saulutė. Užtat pirmąsyk šalia bėgančiųjų glaudėsi ir dauguma jų atžalų, įskaitant jauniausią dalyvį vežimėlyje: vos 9 mėnesių amžiaus sulaukusį Sabonį Roką Misevičių. Nors jis 9 kilometrų distancijos dar savo kojom neprabėgo, tačiau pirmajame „Gyvybės ir mirties kelyje” sudalyvavo, apie ką jam vėliau primins įamžinta visų bendra nuotrauka.

Vieni aktyviausių I. Sadaunikaitės-Kozhevnikov suburto „Lituanicos“ bėgimo klubo narių Andrey, Ramunė, Eligijus, Inga ir Millana

Tuo tarpu antrus metus paeiliui istorinį bėgimą Portlande organizavusios Ingos nuotaikos nesugadino ir distancijoje įplyšusi už tvoros virbų užsikabinusi jos nešama trispalvė - „mūsų vaikai dar yra per maži, kad šiandien suprastų šio bėgimo esmę. Bet tik kasmet matydami lietuviškais marškinėliais pasipuošusius tėvus, bėgančius su gimtosios valstybės vėliava rankoje, jie pramoks šios nesenos istorijos pamokų“,- savo mintimis po „Gyvybės ir mirties kelio“ dalinosi Inga,- „labai malonu matyti visus, nepabūgusius lengvo rytinio Portlando šaltuko, neabejingus savo tautos istorijai ir neužmiršusius, kad mes visada turėtume būti dėkingi tiems, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų ir mūsų vaikų laisvę!

„Sugaišti" 2-3 valandas kartą per metus nėra tiek daug, kad nesugebėtume pagerbti tų, kurie be ginklų stojo prieš tankus. Lietus ar šaltis juk ne šarvuočiai. Tokie renginiai vienija bendruomenę, čia nėra laimėjusių ar pralaimėjusių, yra tik lietuviai ir mums prijaučiantieji, prisimename savo brolius ir seseris, pagerbiame šalies didvyrius, mokome istorijos ir savo mažuosius. Visgi panaši iniciatyva nedidelėse bendruomenėse turėtų žmones vienyti dar labiau, norėtųsi, kad kitąmet mūsiškių sudalyvautų ne 25, o bent dukart daugiau. "

„Gyvybės ir mirties kelyje” dalyvavo ir buvusio ilgamečio Portlando Lietuvių Bendruomenės pirmininko Viliaus Žalpio dukra Eglė, ką tik grįžusi iš studijų tolimojoje Australijoje

Praeitais metais Portlando apylinkėse gyvenantys mūsų tautiečiai buvo bene vieninteliai, neskaitant Amerikos lietuvių sostine laikomos Čikagos, prisijungę prie šios istorinės sportinės iniciatyvos, pradėtos prieš ketvirtį amžiaus mūsų Tėvynėje. Džiugu, kad šiemet prie minėtų abiejų bendruomenių organizuotai prisijungė ir Niujorkas, Sietlas, San Franciskas, JAV sostinė Vašingtonas, taigi visame pasaulyje dalyvavusių skaičius beveik siekia 5 tūkstančius. Tikėkimės, kad ilgainiui kasmetinis sausio 13-osios „Gyvybės ir mirties kelias“ savo populiarumu pasivys Liepos 6-ąją - Valstybės dieną organizuotai Tautinę giesmę giedančius tūkstančius mūsų tautiečių aplink visą planetą.