Į Lietuvą atvyko Kroatijos kariai ir karinė technika

Į Lietuvą atvyko Kroatijos kariai ir karinė technika

Kroatijos ginkluotųjų pajėgų kariai dislokuojami Lietuvoje ir prisijungs prie Vokietijos vadovaujamos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės. Gruodžio 1 ir 2 dienomis į Lietuvą atvyko Kroatijos kariuomenės kariai ir karinė technika.

„Esame dėkingi ir vertiname NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje formuojančių šalių indėlį. Tai demonstruoja Aljanso solidarumą ir vienybę, ir mes sveikiname Kroatijos sprendimą prisijungti prie NATO atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos regione stiprinančių priemonių“, - sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Anot Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, pirmąjį Kroatijos kontingentą sudarys 180 karių, kurių dauguma tarnauja Kroatijos sausumos pajėgų Mechanizuotosios gvardijos brigados 1-ajame mechanizuotajame batalione „Tigrai“, taip pat logistinės paramos elementai. Kroatijos kariai atsigabeno ginkluotę ir techniką, tarp kurių ir šarvuočiai „Patria“.

Kroatijos kariuomenė jungiasi prie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pagal 2017 m. birželio 30 d. Kroatijos Parlamento nutarimą.

Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje yra dislokuota nuo šių metų pradžios. Joje šiuo metu tarnauja per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 200 Norvegijos ir per 200 Nyderlandų karių. 2018 metų pradžioje, planuojama, rotacijos pagrindu formuojamą grupę sustiprins Prancūzijos kontingentas.

NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje ir dalyvauja bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene.

Pati svarbiausia iš visų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje 2016 metų liepą Lietuvos gautų saugumo garantijų - bendras Aljanso sprendimas nuo 2017 metų steigti Baltijos šalims ir Lenkijai skirtas priešakines pajėgas. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių dislokavimas vienareikšmiai demonstruoja sąjungininkų solidarumą, ryžtą ir gebėjimą veikti nedelsiant duodant bendrą sąjungininkių atsaką į bet kokią agresiją. NATO valstybių ir vyriausybių vadovai šį sprendimą priėmė kaip atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje ir geopolitinės situacijos pokyčius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder