Ideali Vyriausybė - neįmanoma

Kas būtų, jeigu...

"Vakarų ekspresas" paprašė ekspertų
ir politikų suformuoti svajonių ministrų kabinetą

Po balsavimo antrajame Seimo rinkimų ture šalies prezidentas kuriai nors iš parlamentinių partijų turės pasiūlyti iniciatyvą suformuoti Vyriausybę. Žinoma, ji bus "lipdoma" partiniu ar koaliciniu principu. Tačiau "Vakarų ekspresas" su ekspertais diskutavo apie tai, koks ministrų kabinetas šiuo metu būtų naudingiausias šaliai. Dienraščio skaitytojams siūlome susipažinti su teorinės ir idealios politikų komandos modeliu.

Tiek politologai, tiek rinkos ekspertai įsitikinę, kad vadinamosios vaivorykštinės Vyriausybės kūrimas - netikslingas, mat dėl politinių jėgų ideologijų skirtumų būtiniausios reformos šalyje - neįmanomos.

"Todėl šiuo metu svajonių Vyriausybė būtų tokia, kuri mažiausiai pakenktų valstybei. Tačiau žmonėms labiau reikėtų savo svajones sieti ne su valdžia, o su artimesniais ir labiau apčiuopiamais dalykais - savo aplinka", - dienraščiui sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė.

Nuomonės išsiskyrė

"Vakarų ekspresui" vakar susisiekus su skirtingų politinių barikadų atstovais, kurie jau yra buvę Vyriausybės vadovai arba laikomi vienais realiausių pretendentų formuoti ministrų kabinetą dabar, bei pasiteiravus, kokia, jų akimis, turi būti svajonių Vyriausybė, nuomonės išsiskyrė.

Pasak ekspremjero Andriaus Kubiliaus, svajonių Vyriausybę turėtų sudaryti vienos partijos atstovai.

"Tai būtų gera komanda. Reikia permainų programos, reformų valstybės valdyme, o veikti Vyriausybė privalo aktyviai", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Kubilius.

Paprašytas įvardyti, jo nuomone, idealius ministrus, politikas paminėjo buvusius finansų ministrus Algirdą Šemetą bei Dalią Grybauskaitę. Taip pat - buvusį teisingumo ministrą Gintautą Bartkų.

"Iš man imponavusių premjerų galėčiau išskirti Eugenijų Gentvilą ir Aleksandrą Abišalą", - sakė A. Kubilius.

Galimas kandidatas į premjero postą ir vienas pagrindinių A. Kubiliaus politinių oponentų Viktoras Uspaskichas sakė, kad svarbiausias idealios Vyriausybės reikalavimas - profesionalų bei savo srities specialistų komanda.

"Vyriausybė gali būti ir koalicinė, priklauso nuo žmonių, bendrų siekių", - teigė Darbo partijos lyderis.

Pabrėžė rinkėjų įtaką

Anot dar vieno ekspremjero Gedimino Vagnoriaus, ideali tokia Vyriausybė, kuri yra griežtai valdoma ir įtakojama rinkėjų.

"Ji turi reaguoti į kiekvieną žmonių krustelėjimą. Žinoma, svarbu turėti daugumos pasitikėjimą, būtinas veiksmingumas. Koalicijos sudarymas, manau, - neišvengiamas, tačiau kuo didesnė koalicija, tuo valstybę sudėtingiau valdyti", - sakė G. Vagnorius.

Idealiais ministrais jis pavadino buvusį teisingumo ministrą Vytautą Pakalniškį bei buvusią finansų ministrę Elvyrą Kunevičienę.

Pasak taip pat trumpai ministru pirmininku dirbusio dabartinio europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo, "bet kuriuo atveju, po šių Seimo rinkimų idealios Vyriausybė nebus".

"O svajonių Vyriausybė turėtų būti koalicinė, nes kai šalį valdo viena partiją - tai jau diktatas. Koalicijos sudėtyje esančios partijos turėtų į valdžią ateiti su realiais ir programiniais pažadais. Tuomet nereikės po rinkimų ieškoti pasiteisinimų prieš rinkėjus, jei ko nors neįgyvendinai", - sakė E. Gentvilas.

Jis išskyrė A. Kubiliaus darbą, nes "būdamas premjeru šis politikas nebijojo vykdyti nepopuliarias reformas, kurių labiausiai reikėjo Lietuvai".

Svarbiausia - kad nesugadintų

Dienraščio vakar kalbinta Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentė G. Steponavičienė įsitikinusi, jog šiuo metu Lietuvai labiausiai ir reikia reformų.

"Jų reikia, jei norime, kad ekonomikos ir gerovės didėjimas būtų ne tik šios dienos reiškinys. Jeigu versle situacija pagerėja tik trumpam laikui, darbdaviai juk nepuola priiminėti naujų darbuotojų, nes jie nėra tikri, ar rytoj galės duoti darbo", - samprotavo pašnekovė.

Tačiau, anot jos, yra rizikos, kad būsimoji Vyriausybė gali būti "antisvajonių" Vyriausybe ir sugadinti tas sritis, kurios šiandien jau yra geros. Tai - viešųjų finansų sistemą, biudžeto politiką.

"Infliacija šalyje nedidelė. Nėra pernelyg išlaidaujama. Tačiau visada yra rizika - vieni nori rezervų fondą panaudoti pensijoms kelti, prisiplanuoti daug didesnes išlaidas nei yra gaunamos pajamos. Grėsmė kyla ne dėl to, kad už kai kuriuos sprendimus mus pabars Europos Sąjunga. Tiesiog visų sričių rinkos sureaguoja - sumažėja patikimumas, investicijos, kreditai", - sakė LLRI viceprezidentė.

Reformų poreikis

Pasak G. Steponavičienės, šiuo metu pagrindinės sritys ir didžiausi valstybės skauduliai, kuriuos reikai gydyti, - žemės ūkis, sveikatos apsaugos sistema, švietimas, viešasis administravimas bei socialinės garantijos.

"Tos sritys kaip girnapusės pririštos prie mūsų ekonominio traukinio. Tarkime, valdžios vyrai gal dar ne visai suvokia problemų, glūdinčių sveikatos apsaugos politikoje, mastų. Juk sveikatos apsaugos sistema - nereformuota, veikia pagal planinės ekonomikos principus", - sakė ekspertė.

Pasak jos, blogai yra tai, kad nėra konkurencijos tarp gydymo įstaigų, konkurencija yra imituojama arba nenormali.

"Finansavimas vyksta iš biudžeto, todėl nėra privataus draudimo ir draudikai neveikia. Be to, yra neaišku, ką "dengia" ligonių kasos: teoriškai - viską, bet gyvenime žinome, kad taip nėra. Dėl to, nesant kitam šaltiniui, trūksta pinigų. Nėra ir paciento, kaip aktyvaus veikėjo. Jei jis ateitų su savo draudimu ir turėtų teisę rinktis tarp gydymo paslaugų teikėjų, būtų kita, geresnė situacija", - teigė G. Steponavičienė.

Reikalinga konkurencija

Dar viena dėmė, kurios nebūtų ant idealios Vyriausybės "munduro", - prasta mokslo ir švietimo sistema.

"Vieni kalba, kad egzistuoja nedarbas, kiti - kad negali rasti darbuotojų. Taip yra, nes trūksta tam tikrų įgūdžių žmonių rinkoje, o tai - mokslo ir švietimo sistemos trūkumas. Ją reikia reformuoti tais pačiais principais - turi būtų konkurencija", - siūlė LLRI viceprezidentė.

Ji įsitikinusi, kad įvedus konkurencingumo principą, studentas pats jaustų finansinę atsakomybę, norėdamas padengti studijų kreditą. "Jis bet kur ar vien dėl prestižo nestotų, iš dėstytojo pareikalautų, kad dėstytų tik tai, ko jam reikia, už ką jis moka pinigus", - teigė pašnekovė.

Viešasis administravimas - dar viena keistina sritis, nes piliečiai, veikiant dabartinei sistemai, "yra labiau prašytojai, negu klientai". Tai žmonės vadina biurokratija, kurioje ir atsiranda korupcija.

Politiniai margumynai nežavi

"Vakarų ekspreso" paklausta, kokių politinių pajėgų reikėtų, idant būtinosios reformos būtų įgyvendintos, G. Steponavičienė teigė, kad esant dabartinei politinei situacijai, tokių pajėgų suburti tiesiog neįmanoma.

"Reformos - ilgos, susijusios ne tik su grynąja ekonomika, bet ir su socialiniais veiksniais. Struktūrines reformas žada dešiniųjų pakraipų partijos, nors pastaruoju metu matėme, kad ir kairieji buvo priversti vykdyti, pavyzdžiui, pensijų reformą. Tačiau reformos visada būna nepopuliarios, jos pasiteisina tik ateityje, o vaisius raško jau kitos politinės jėgos", - teigė ekspertė.

Jos teigimu, vadinamosios vaivorykštinės koalicijos principu sudarytos Vyriausybės, kai šalį valdo iš skirtingų politinių stovyklų susibūrusios partijos, atveju reformos mažai tikėtinos.

"Reformoms vykdyti reikalinga labai stipri Vyriausybė, ne fragmentuota, reformas daryti labai sunku, nes reikia ne tik bendro politikų susitarimo, bet ir išmanymo, patirties. Tačiau jei vaivorykštinės Vyriausybės ministrai būtų labai profesionalūs, valstybininkai, jie galėtų imtis valstybės administravimo politikos reformos, kuri gali būti įvykdyta greičiausiai ir būtų mažiausiai politizuota", - tvirtino G. Steponavičienė.

Tačiau, anot jos, esant dabartinei politinei situacijai, "geriau tegul jie nedaro reformų, tegul nesugadina bent jau to, kas yra dabar".

Reikia sintezės

"Vakarų ekspreso" paklaustas, kokią įsivaizduoja tobulą Vyriausybę, Klaipėdos universiteto politologas Saulius Šiliauskas patikino, kad valdžia gera visiems niekada nebus.

"Iš visų nepriklausomos Lietuvos Vyriausybių geriausia galėtų būti buvusio premjero A. Abišalos vadovauta Vyriausybė, kuri prieš 1992 metų rinkimus nepuolė pataikauti rinkėjams. Tačiau kas atsitiko - tuometinė valdžia pralaimėjo. Kai vyriausybės sugeba išvesti valstybę į priekį priimdamos nepopuliarius sprendimus, tai teigiamai įvertina tik ekspertai, o ne rinkėjai", - sakė politologas.

Pasak jo, idealus ministras ar premjeras būtų ne tik savo srities žinovas ir profesionalas, bet ir politikas.

"Juk mes renkame ne Vyriausybę, o atstovaujamąją valdžią, kuri pagal jėgų santykį formuoja ministrų kabinetą. Viena utopija galėtų būti leisti šalį valdyti politologams arba, kaip sakė Platonas, - tegul karaliais būna filosofai, nes jie viską žino", - prisiminė S. Šiliauskas.

Kalbėdamas apie svajonių politiką, pašnekovas pažymėjo, kad jis turi būti įvaldęs kompromiso meną.

"Specialistų žinojimas ir profesionalumas gali pakenkti jiems kaip politikams, gali atbaidyti nuo noro siekti kompromiso. Vyriausybės vadovai - ir politikai, ir administratoriai. Ministrai - pirmiausiai politikai, tačiau vykdomąją valdžią turi sudaryti komanda. Tai yra svarbiausia", - sakė S. Šiliauskas.

Svajonių kartelę - žemiau?

Politologui buvo sunku patikėti, kad šalį ilgai valdytų galima vaivorykštinė koalicija.

"Jie bus vieningi tik noru blokuoti ir prie valstybės vairo neprileisti kurios nors partijos. Tačiau ar jie sugebės dirbti darniai spręsdami valstybinius klausimus? Turi būti daugiau politikus vienijančių vertybių", - svarstė S. Šiliauskas.

Reziumuodamas Klaipėdos universiteto dėstytojas siūlė svajonių kartelę nuleisti žemiau ir iš politikų reikalauti profesionalumo, geros komandos parinkimo, ekspertinio žinojimo ir politinės nuovokos.

Denisas NIKITENKA