Tik praėjusiais metais pirmą kartą gruodžio 24-ąją žmonėms nereikėjo sėdėti darbuose, jie galėjo ramiai ruoštis artėjančioms šventėms. Joninių šventė taip pat visai neseniai pripažinta kaip nedarbo diena. Tokie pavyzdžiai įkvepia įstatymų pataisų kūrėjus ieškoti daugiau minimų datų, tačiau ar visų jų mums reikia?
Kasmet po naują laisvadienį
Praėjusiais metais buvo siūloma įteisinti laisvą gruodžio 31-ąją dieną, tačiau projektas Seime nesulaukė patvirtinimo. Argumentacija buvo tokia, kad pasirinktoji diena yra finansinių metų pabaiga, tad jei ji taps išeigine, gali kilti daug nesklandumų verslą vykdančioms įmonėms.
Taip pat nuo 2011 m. vis dar netyla diskusijos dėl Konstitucijos dienos, kuri minima spalio 25-ąją, įteisinimo ir jos laisvadienio statuso. Prieš dvejus tokią pataisą inicijavo Valentinas Stundys. Jo teigimu, Konstitucijos diena privalo būti įtraukta į švenčių sąrašą vien dėl savo istorinės kilmės. Tam, kad laisvadienių nebūtų per daug, anuokart buvo nutarta panaikinti Tarptautinės darbo dienos laisvadienį, nes tokią dieną reikia įprasminti dirbant, o ne atostogaujant. Vis dėlto tokie užmojai nebuvo įgyvendinti.
Vėlines reikia švęsti
Šiais metais vėlgi siūloma įteisinti naują šventinę dieną, tai lapkričio 2-ąją - Vėlines. Tokį Darbo kodekso pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Edvardas Žakaris, Vytautas Juozapaitis, Valerijus Simulikas, Edmunas Jonyla ir Alma Monkauskaitė.
„Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė senoji lietuvių kalendorinė šventė - Vėlinės, kuri iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines, arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges, bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės yra įpratę per Vėlines vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis“, - teigė vienas iš įstatymo projekto bendraautorių Seimo narys E. Žakaris.
2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų sulaukti išskirtinio statuso - kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė.
Dirbame daug ir brangiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Radišauskienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad Lietuva yra priskiriama prie tų valstybių, kurių darbo laikas yra ilgiausias. Šioje kategorijoje mūsų šalis dominuoja kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Slovėnija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgu, Malta, Rumunija ir Airija.
Nors dirbame ganėtinai daug, turėti daug laisvadienių šaliai vis tiek neapsimoka. Ekonomistai per nedarbo dieną nesugeneruotas pajamas šalies ekonomikai skaičiuoja bendrąjį vidaus produktą (BVP), kuris Lietuvoje šiemet turėtų siekti apie 115 mlrd. litų, dalindami iš darbo dienų skaičiaus - jų apytiksliai yra apie 250.
„Iš viso suapvalinus gauname 500 mln. litų. Iš šio skaičiaus dar reikia atimti apie kelis šimtus milijonų, nes kai kurie verslo sektoriai per nedarbo dienas dirba, o kiti turi dar ir gerokai daugiau pelno nei darbo dienomis. Tikslaus skaičiaus, kurį prarastų Lietuvos ekonomika per nedarbo dieną, įvardyti negalime, nes tokie skaičiavimai yra labai spekuliatyvūs ir tiksliai suskaičiuoti sunku. Tačiau preliminarūs skaičiavimai, kad ekonomika nedarbo dienomis generuoja 100 ar 200 mln. litų BVP nuostolį, galėtų būti arčiau tiesos“, - teigė E. Radišauskienė.
Nemokame ilsėtis
Matyt, ne tik dėl finansinių sumetimų buvo atsisakyta perkelti šventines dienas, išpuolusias savaitgaliais, į darbo. Pasak Darbo departamento direktoriaus pavaduotojos, svarbiausia yra visuomenės saugumas ir sveikata, o ilgesnio nedarbo laikotarpiu užfiksuojama daugiau pažeidimų.
„Sudarius galimybę ilgesniems nedarbo laikotarpiams suvartojama daugiau alkoholinių gėrimų, užfiksuojama daugiau eismo įvykių, viešosios tvarkos pažeidimų bei kriminalinių nusikaltimų negu paprastomis darbo ir poilsio dienomis. Policijos departamento duomenimis ilgieji savaitgaliai tampa papildoma grėsme viešajam saugumui. Todėl iš esmės, mūsų nuomone, tvarkos, kai dienos buvo kilnojamos, grąžinti nereikėtų“, - tikino E. Radišauskienė.
Specialistės teigimu, labai svarbu pažymėti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kur turi būti laikomasi įstatymų, šiuo atveju Darbo kodekso reikalavimo, kad darbo laikas nebūtų ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Tad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir laikytis įstatymų reikalavimų buvo atsisakyta kilnoti darbo dienas.
„Atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas, poilsio dienų perkėlimas yra neprivalomas. Be to, ne iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose, organizacijose jis yra rekomendacinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, jog perkeliant poilsio dienas, darbo laikas negali pailgėti. Tuo tarpu, kai šventės diena yra ketvirtadienį, perkeliant poilsio dieną, savaitės darbo laikas viršija 40 val.“, - tvirtino pašnekovė.
Gali kilti keblumų
Poilsio dienų perkėlimai sukelia problemų tuo laikotarpiu atostogaujantiems ar sergantiems darbuotojams. Tuo atveju, kai darbuotojai dėl minėtų priežasčių negali pasinaudoti perkelta poilsio diena, dirbtas šeštadienis jiems nėra kompensuojamas.
„Skubus poilsio dienų perkėlimas nėra naudingas darbuotojams, kurie augina vaikus ir mėnesio pabaigoje yra pasiėmę papildomas poilsio dienas, nes šios dienos nėra perkeliamos į kitą laikotarpį. Neigiamos pasekmės gali susidaryti ir tuo atveju, kai yra nutraukiamos darbo sutartys tuo laikotarpiu. Tai gali sudaryti papildomas išlaidas darbdaviui ir gali būti nenaudinga darbuotojui, jei jis turėjo kitų planų“, - argumentavo E. Radišauskienė.
Jos teigimu, taip pat poilsio dienos perkėlimas galėtų sukelti problemas darbuotojams, kurie jau atostogauja ar greitu laikotarpiu atostogaus ir atostogas yra numatę ketinamą perkelti darbo dieną ar poilsio dieną. Tai ypač aktualu, jei skubiai priimamas sprendimas dėl darbo dienos perkėlimo, nes gali susidaryti situacija, kai darbuotojas neatvyksta į darbą perkeltą poilsio dieną ir dėl to jam yra žymima pravaikšta. Už pravaikštą yra numatytas darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės.
Loreta GRAUŽINIENĖ, Seimo narė
- Ar pakankamai turime šventinių dienų?
- Galima juokauti, kad kasmet su nauja Seimo kadencija, atsiranda nauji šventinių dienų pasiūlymai. Mano nuomone, reikėtų organizuoti platesnę, nei iki šiol buvusios, diskusiją ir iš naujo pervertinti visas esamas šventines dienas. Sprendimas kreipti dėmesį į kitas Europos valstybes ir teigti, kad jos turi daugiau švenčių nei mes, nėra pagrįstas argumentas. Mes privalome į viską žiūrėti per savo valstybės prizmę. Aš manau, kad Konstitucijos diena turi būti tinkamai pažymėta, tačiau nematau jokių argumentų, kodėl turėtume švęsti gruodžio 31-ąją. Tas pats ir su Vėlinėmis. Juk jau turime įteisintą lapkričio 1-ąją, tai kam reikalinga antra diena? Paprastai žmonės lanko kapines tada, kai jiems yra patogu, organizuojasi kelionę kartu su artimaisiais. Ne vienintelė diena turėtų kviesti žmones prižiūrėti artimųjų kapus, o visas mėnuo. Kiekvienas žmogus turi savų planų, tad, vargu ar reikia įteisinti dar papildomą dieną. Valstybė privalo susidėlioti šventinius prioritetus: istorinės, reikšmingos valstybei dienos ir kitokiu aspektu svarbios dienos.
-Ar Joninių šventė minima pagrįstai?
-Matyt, buvo pasekta Latvijos pavyzdžiu. Bet juk visi vardai gražūs, nebūtina visų jų vardinių įteisinti. Šiuo atveju Joninės labiau sietinos su Rasų švente, jos tradicijomis. Bet jei jau švenčiame tokią šventę, turime ir išgryninti esamas tradicijas ir švęsti ne Jonines, o Rasas, parodyti jų etnografinį paveldą. Dabartinis akcentas į Jonus - neteisingas.
-Kaip Jūs vertinate galiojusią tvarką, kada šventinės dienos iš savaitgalių buvo perkeliamos į darbo dienas?
-Teigiamai žiūriu į tai, kad ji buvo panaikinta ir nemanau, kad reikia ją grąžinti. Juk svarbiausia, kad ta diena, reikšminga valstybiniu, etnografiniu ar religiniu požiūriu, tiesiog būtų paminėta. Ar dėl to papildomai reikia suteikti žmonėms išeiginę, svarstytinas klausimas. Tuomet gal reikėtų pagalvoti, ar pakankamai ilgas apmokamų atostogų laikas. Šventinių dienų paskirtis - minėjimas atitinkamų švenčių tikruoju metu.
-Gal valstybei laisvadieniai brangiai kainuoja, kad nenori šventinių dienų turėti daugiau?
-Valstybė, planuodama biudžetą, atsižvelgia į šventinių dienų paminėjimus. Aš nemanau, kad problema slypi lėšų stygiuje. Kuo daugiau atsiranda nedarbo dienų, tuo sunkiau darosi žmonėms, ypač verslininkams, kuriems sudėtinga stabdyti gamybinius procesus, kai ciklas yra ištisinis. Taip pat reikia nepamiršti, kad ne visi gyventojai nori laisvų dienų, kai kurie jų atlyginimus gauna būtent nuo darbo kiekio ir kokybės. Reiškia, atostogaujant, jiems mažėja atlyginimai, jie nespėja įvykdyti keliamų reikalavimų. Valstybės tarnautojui, tikiu, kad patinka pailsėti. Jis uždarė duris, ir viskas. Tačiau nemaža dalis Lietuvos gyventojų dirba kitokį darbą.
- Tokiu atveju gal reikia ilginti darbo valandas, bet turėti daugiau laisvadienių?
-Niekada nesutiksiu su tokia alternatyva. Yra nusistovėjusi tvarka, pagrįsta medicininiais dalykais, kiek žmogus turi dirbti ir kiek ilsėtis. Reikia nepamiršti, kad didelis darbo krūvis atsiliepia žmonių sveikatai ir taip būsime priversti išleisti dar daugiau lėšų gydymui ir vaistų kompensavimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą