Grąžinant 2009-ųjų apkarpytas išmokas pensininkams, mokytojams ir kitiems, neįgalieji liko už borto. Praėjusį pirmadienį surengtos labdaros akcijos „Aš esu” pagrindinis tikslas taip pat buvo surinktas lėšas skirti išgyventi reikalingiems daiktams.Keisčiausia tai, kad jokie fizinę būklę ar buitį gerinantys dalykai nebus perkami, mat neįgaliesiems svarbiau vaistai, sauskelnės ir kiti gyvenimui būtini daiktai. Tokia padėtis susidarė, kai dabar jau nueinančioji valdžia apkarpė išmokas visišką negalią turintiems žmonėms. Apkarpė ir negrąžino.
Nelogiška politika
Minėtos labdaros akcijos „Aš esu” viena iš organizatorių Joana Šimanauskienė Lietuvos radijui pasakojo, kad surinktos lėšos bus skiriamos būtinoms visišką negalią turinčių žmonių gyvenimo sąlygoms gerinti, t. y. nuo sauskelnių iki vaistų.
„Kai buvo apkarpytos visišką negalią turinčiųjų išmokos, nuo to laiko niekas nepasikeitė. Pensininkams, mokytojams apkarpymai buvo atstatyti, o silpniausioji, ir taip jau nuskriausta grandis palikta paskutinėje vietoje iki šiol”, - piktinosi moteris.
J.Šimanauskienė stebėjosi vykdoma valdžios politika, mat valstybiniam sektoriui pajamos grąžintos į ankstesnį lygį, o neįgaliųjų problemos net posėdžių metu buvo antraeilės.
„Baisi valdžios politika. Nemanau, kad jie suvokia tokių žmonių gyvenimą, jog jiems labai sunku. Jų pertvarkose nematau nė lašelio logikos”, - aštrių žodžių negailėjo J.Šimanauskienė.
Sumažino (ne)daug
Neįgaliųjų reikalais besirūpinantis Neįgaliųjų reikalų departamentas, pavaldus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, išmokų apkarpymo nesureikšmino. Departamento direktorė Genovaitė Paliušienė teigė, kad 15 proc. išmokų sumažinimas nėra toks atsainus.
Neįgaliesiems skiriama 45 vnt. sauskelnių per mėnesį, t. y. 1,5 sauskelnių per dieną. Kaip išsiversti su tokiu kiekiu, G.Paliušienė nesugebėjo tinkamai paaiškinti.
„Taip, neįgalieji turi už suteiktas išmokas pirkti sau būtinus daiktus, jei jiems to neužtenka. Visišką negalią turinčio žmogaus pajamos neretai viršija 1500 litų per mėnesį, manau, tai normali suma”, - gynėsi G.Paliušienė.
Nuo 2009 metų apkarpytos išmokos neįgaliesiems nebuvo jau toks kontrastas, nes karpė visiems, tačiau kai kurioms visuomenės dalims grąžinus prarastas lėšas, neįgalieji liko už borto. G.Paliušienės teigimu, pagrindinė problema šiame kontekste yra ta, kad iš neįgaliojo pašalpos ir išmokų gyvena visa šeima.
Pripažįsta kaltę
Prieš trejetą metų valdžios verdiktas mažinti išmokas visišką negalią turintiems žmonėms privedė prie to, kad neįgalieji nebegali net svajoti apie jų gyvenimo kokybę gerinančių daiktų pirkimą, nes reikia pirkti būtinuosius išgyvenimui skirtus dalykus.
Seimo narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys pripažino, kad problema yra sprendžiama dviem frontais, tai yra dviejų ministerijų - Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo.
„Kai neįgaliųjų reikalus sprendžia ir imasi juos spręsti dvi ministerijos, išeina šnipštas, nes tai tarsi tavo, bet ir ne tavo kompetencijoje. Manau, tai suteikia mažiau atsakingumo bet kokiai situacijai”, - teisinosi Seimo narys. R.J.Dagio teigimu, pensijų atstatymas surijo didelę dalį lėšų.
„Pinigų katilas yra bendras, o jeigu tu nori įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus, tai tu tą darai kitų socialiai jautrių sferų sąskaita”, - teisinosi R.J.Dagys.
Peršasi išvada, kad neįgalieji yra mažiausiai valdžiai rūpinti socialinė grupė, nes jų išmokų apkarpymas nei grąžintas į pradinę padėtį, nei svarstyta ką nors keisti. Neįgaliųjų bendruomenėms belieka laukti teigiamų pokyčių iš naujosios valdžios.
Jonas Mačiukevičius, rašytojas:
Sunku suvokti, kodėl valdžiai pasirodė kitų finansinės bėdos svarbesnės už neįgaliųjų, nes tie žmonės, patikėkit manimi, gyvena labai sunkiai ir skurdžiai. Reikia visų pirma įvertinti jų gyvenimą, sąlygas, jie juk patys savarankiškai sunkiai verčiasi. Štai koks pensininkas dar prisidurti gali, kokią morką pardavęs, o neįgalusis ką
Įvairias lovas nuo pragulų kompensuoja kompensacinis technikos centras, tačiau šiam nuo 1 mln. Lt buvo nurėžta nemaža suma ir dabar paramą tai lovai sunku gauti. Viską valdžia rėžė perpus.
Tačiau labiausiai pikta, kai valdininkai ne tik kad neužjaučia, bet dar į veidą rėžia, kad ne taip jau blogai tie neįgalieji gyvena. Absurdas ir pyktis suėmė išgirdus tokius žodžius. Tik nepamenu, kas juos pasakė, kai buvo karpomos išmokos.
Aš suprantu, kad ne vien neįgalieji sunkiai gyvena, kad ir jaunos šeimos vargsta panašiai, tačiau jie turi rankas, kojas, gali tai išnaudoti tinkamai - dirbti. Nieko nenoriu kaltinti, tačiau noriu pabrėžti, kad neįgalieji gyvena itin sunkiomis sąlygomis.
O ką jau kalbėti, kai buvo apkarpytos transporto išlaidos. Tai, kad skiriami 32 litai buvo sumažinti arba atimti, paveikė neįgaliųjų dalią. Tokia nedidelė suma turi įtakos tokių žmonių gyvenimui. O sauskelnių problema dar didesnė. Jų sumažino tiek, kad nebeįmanoma išsiversti iš gaunamos pašalpos.
Kita vertus, visos šios problemos reiškinys turėtų būti matuojamas ne tik pinigais, bet ir savimone. Darant kažkokius sprendimus turėtų būti remiamasi logika. Dabar nejaučiama nė dalelytės atjautos iš valdžios pusės. Visiems vienodai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą