- Išrinktoji Estijos prezidentė - buvusi ilgametė jūsų kolegė Europos Audito Rūmuose. Kas ji per žmogus ir kokie buvo jūsų santykiai? - „Vakaro žinios“ teiravosi Rasos BUDBERGYTĖS.
- Šešerius metus dirbdama Europos Audito Rūmuose ją tikrai labai gerai pažinojau. Dirbome glaudžiai, nes pastaruosius dvejus metus dirbome net ir vienoje kolegijoje. Iš tiesų esu labai geros nuomonės apie šitą moterį. Ji yra, tiesą sakant, labai moderni, labai profesionali, nors nebuvo auditorė pagal profesiją ir pagal savo patirtį. Tačiau ji iš tiesų labai daug savo darbo laiko ir jėgų atidavė pagal einamas pareigas prisidėdama prie audito plėtros ir audito metodologijos gerinimo. Ji tikrai yra modernaus tipo žmogus, politikas, ir Estija, išsirinkusi tokią prezidentę, turės iš tiesų labai gerą šalies vadovę. Ji labai prisidėjo prie svarbios reformos, kurioje aš taip pat dalyvavau.
- Kokia tos reformos esmė?
- Reforma buvo vykdoma reformuojant pačius Europos Audito Rūmus - kad viena iš svarbiausių ES institucijų taptų modernesne ir labiau įsiklausančia į lūkesčius tiek visuomenės, tiek mokesčių mokėtojų, tiek politikų, kad ES biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, veiksmingai. Kersti Kaljulaid - graži, sportiška ir dar keturių vaikų mama. Ir tenisą žaisdavo, ir bėgiodavo, ir dainuodavo. Mano santykiai su ja visada būdavo labai geri. Negaliu pasakyti, kad mes labai geros draugės, nes to laiko draugystėms ten dirbant nebuvo. Tačiau ir mūsų kabinetai labai artimai bendradarbiavo, aš su ja - taip pat. Bet abejoju, ar mūsų geri asmeniniai santykiai galėtų prisidėti prie to, kad Estijos ir Lietuvos dvišalis bendradarbiavimas dar labiau pagerėtų.
- Koks jos požiūris į Lietuvą?
- Niekada tiesiai neklausiau: ką tu galvoji apie tai, kaip mes tvarkomės. Estai visada yra estai. Pas juos visada viskas yra geriausia. Mes visada žvalgomės į estus: štai estai padarė taip, štai estai dabar kur nors mus aplenks. Tačiau žinokite, kad ir estai lygiai taip pat žiūri į mus, stebi, kai kažkas pas mus gero vyksta, kurioje vietoje estams, palyginti su lietuviais, reikia pasitempti. Panašių valstybių tame pačiame regione konkurencija yra labai sveikas, pagirtinas reiškinys. Tačiau, nepaisant tos sveikos konkurencijos, mūsų santykiai su Estija visada buvo ir bus draugiški, o K.Kaljulaid, manau, labai teigiamai žiūri į mūsų šalį. Kitaip negali būti. Aišku, negalime tikėtis, negalime turėti iliuzijos, kad dvišaliai santykiai pradėjus dirbti naujai prezidentei dar labiau sustiprės, kad visos trys Baltijos šalys taps kaip viena tauta. Mes vis tiek esame per daug skirtingi, turime skirtingas istorijas. Bet užsieniečiai į mus žiūri kaip į vieną regioną.
- Su K.Kaljulaid palaikydavote tik grynai darbinius santykius, ar tekdavo viena kitai ir širdį išlieti?
- Be jokios abejonės, kai gyveni ne savoje šalyje, dažnai pokalbiai nukrypdavo ir apie tai, kaip gyvena mūsų šeimos, kaip gyvena Lietuva ar Estija. Be to, kai aš pradėjau dirbti Europos Audito Rūmuose, Kirsti ten jau buvo išdirbusi šešerius metus. Todėl ji buvo viena iš tų, kurie labai draugiškai dalijosi savo patirtimi bei įžvalgomis, kaip greičiau įsitraukti į darbą, į gyvenimą Liuksemburge. Ji tikrai labai draugiška, rimta kovotoja už žmogaus teises. Pas mus moterų buvo mažai - iš 27 ar 28 Rūmų narių moterų būdavo 3 ar 4. Moteriškų, nuoširdžių patarimų iš jos gavau labai daug. Ir kokia tik proga galėdavome pabendrauti neformaliai, visada pasikeisdavome įžvalgomis daugeliu klausimų.
Kai į tokią tarptautinę instituciją susirenka dirbti skirtingų kultūrų, skirtingų tradicijų, istorijų žmonės, vis tiek būriuojamės kažkokiais būreliais. Į būrelius pirmiausiai telkdavosi šalių, kurios vėliausiai įstojo į ES, atstovai. Po to - Baltijos šalių būrelis. Mes visada turėdavome bendrų sąlyčio taškų, nes vėliausiai išsivadavome iš sovietmečio jungo. Visi supratome, kad mums būtina judėti į priekį, turime tvarkingai atstovauti savo šalims, būti modernūs, negalime gyventi nedinamiškoje institucijoje. Kai atlikdavome auditus, siekdavome parodyti, kad esame iš labai dinamiškų šalių. Tą stengiausi daryti ir aš, ir K.Kaljulaid, nes biurokratija, eurokratija giliai suleidusi šaknis į ES institucijas, o mes abi buvome už pažangą, už požiūrio keitimą, už tai, kad pasaulis nestovi vietoje, kad ir mes negalime stovėti vietoje, kad mes esame nusipelnę, jog ES biudžeto pinigai būtų leidžiami dėliojant prioritetus, užtikrinant ekonomikos augimą, mažinant nedarbą Europoje, kad investuojama būtų į ekonominę struktūrą, kad būtų pasiekiami kažkokie rezultatai, kad įgyvendintume strateginius tikslus palaikyti ES konkurencingumą. Tiek mano, tiek K.Kaljulaid tikslai labai sutapo.
- Į Lietuvą atvykus naujajai Estijos prezidentei turbūt turėtumėte apie ką su ja pasikalbėti.
- Aš jau išeidama iš Europos Audito Rūmų su visais kalbėjau, mes visi tarėmės: jei Dievas duos kur nors kada nors susitikti, visada mielai bendrausime. Į Kersti visada žiūrėjau kaip į labai puikią kolegę, iš kurios visada yra iš ko pasimokyti, su kuria yra apie ką pakalbėti. Ir jei ji atvažiuotų, o aš turėčiau galimybę eidama kokias nors pareigas su ja susitikti, manau, kad mes mielai pakalbėtume ne tik apie tai, kokiais keliais Estija ir Lietuva turi eiti į tolimesnę pažangą.
- Beje, K.Kaljulaid Europos Audito Rūmuose dirba jau 12 metų. Kadencijų skaičius ten neribojamas?
- Ribojamas. Yra dvi kadencijos po 6 metus. Tačiau ji laikinai dar ėjo pareigas, nes Estija priėmė sprendimą neskirti naujo kandidato į Europos Audito Rūmus iki prezidento rinkimų - kol paaiškės, ar K.Kaljulaid taps prezidente.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą