Išskirtinis interviu su Vyteniu Andriukaičiu

Po to, kai buvo paviešinti ES Sveikatos ir maisto saugos direktorato ir Rusijos veterinarijos tarnybos susirašinėjimai, kuriuose esą kalbama apie galimybę Rusijai rinktis, kurioms šalims nutraukti embargą, sujudo ne tik šalies ūkininkai, bet ir aukščiausi vadovai.

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė savo patarėjos Virginijos Būdienės lūpomis pliekė už sveikatą ir maisto saugą atsakingą Lietuvos deleguotą eurokomisarą V.Andriukaitį, kurio vadovaujamas direktoratas Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovui Sergejui Dankvertui išsiuntė audringos reakcijos sulaukusią pažymą. Joje esą tariamasi, kad pagal Rusijos draudimo atšaukimo mechanizmą ES išduotų veterinarijos sertifikatus, o Rusija, atlikusi patikras, spręstų, kurios valstybės narės juos atitinka.

Komentuodama situaciją, prezidentės patarėja V.Būdienė vakar nepagailėjo aštrių žodžių V.Andriukaičiui. „Labai apgailėtini yra mūsų komisaro darbo pradžios vaisiai“, - vakar pareiškė ji, o Europos Komisijos sprendimą prilygino bandymui skaldyti ES vienybę.

Apie EK ir Maskvos derybas „Vakaro žinių“ kalbintas Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad žemdirbių nuogąstavimai, jog kai kurios ES valstybės bus paliktos vienos spręsti savo problemas, yra pagrįsti. Esą ES jau ne kartą įrodė, kad nėra tokia jau vieninga. O jei būtų deklaruojamas solidarumas, skirtingų ES valstybių žemdirbių tiesioginės išmokos jau seniai būtų suvienodintos.

„Patirtis rodo, kad ES nėra tokia vieninga, kaip bandoma parodyti. Mes jau turėjome panašių Rusijos embargų, taikomų mūsų vežėjams, mūsų pieno sektoriui. Žemdirbiai per savo organizacijas kėlė tą klausimą ES, bet ji tinkamai nereagavo ir mes buvome palikti kovoti vieni. Buvo galima suprasti, kad pozicija yra labai paprasta - ribojimai yra kiekvienos valstybės reikalas. Arba, kaip sakoma, „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, - kalbėjo A.Stančikas.

Pasak jo, jei Rusijai būtų leista su šalimis pasirašyti dvišalius susitarimus dėl embargo panaikinimo, ES būtų skaldoma. O tos šalys, kurių santykiai su Rusija yra ypač įtempti, atsidurtų sudėtingoje padėtyje.

„Jei mes kalbame apie ES, kuri pati taikė Rusijai sankcijas dėl jos agresyvios politikos, reikėtų pasakyti, kad ir derybos dėl Rusijos sankcijų panaikinimo ES mastu turi būti vieningos. O šiandien yra bandoma atidaryti duris dvišalėms deryboms, kad kiekviena šalis derėtųsi atskirai“, - teigia A.Stančikas.

- Lietuvos žemdirbių organizacijos tvirtina esančios jumis nusivylusios, nes jūsų vadovaujamas direktoratas esą yra linkęs Rusijai pačiai leisti rinktis, kam panaikinti maisto produktų embargą, o kam ne. Kokios derybos su Rusija iš tiesų vyksta? - „Vakaro žinios“ klausė sveikatos ir maisto saugos eurokomisaro Vytenio ANDRIUKAIČIO

- Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad ūkininkai cituoja ne laišką, o techninį protokolą, kuriame nėra parašyta tai, ką jie įsivaizduoja. Aš gavau gerbiamo Jeronimo Kraujelio (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento - red. past.) ir Žemės ūkio rūmų pirmininko A.Stančiko pasirašytą laišką. Mes jiems paruošime labai detalų atsakymą, kad būtų padėtas taškas absoliučiai klaidingoms interpretacijoms.

Techniniai susitikimai su Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba vyksta nuolat ir jų metu sprendžiami labai svarbūs klausimai - pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro, Rusijos embargo kiaulienai iš visos ES, prisidengiant tuo, kad keturiose šalyse yra afrikinio kiaulių maro židinių.

Techninės derybos dėl embargo daliai produktų panaikinimo vyksta, tačiau noriu pasakyti labai aiškiai: Komisija derasi su Rusija absoliučiai netoleruodama principo, kad ši šalis galėtų pasirinkti Bendrijos nares, kurioms galėtų panaikinti embargą. Juk tai prieštarautų ir ES dokumentams, ir EK mandatui, ir mano įsitikinimams. Dvišalių derybų būti negali. ES žemės ūkio politikos klausimais yra vieninga. ES sertifikatas, kuris nustato visas technines sąlygas, taip pat yra vienas. Todėl jokiu būdu negalima sutikti, kad atsiras dvišaliai susitarimai tarp Rusijos ir atskirų šalių.

Tame dokumente, kurį yra pasirašęs direktorato vadovas, yra du teiginiai, sujungti vienas su kitu. Viename sakinyje yra minimos techninės ir juridinės sąlygos, o kitame kalbama, kad trečiosios šalies inspekcija gali atvykti į Bendrijos nares patikrinti, ar iš tiesų ten yra tinkamos sąlygos. Juk ir ES siunčia savo atstovus į kitas šalis, kad patikrintų sąlygas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šitas techninis protokolas užsimena apie galimybę sudaryti dvišalius susitarimus.

Aišku, Rusija buvo paleidusi žinią, kad ji norėtų panaikinti apribojimus kai kurioms šalims narėms. Tačiau tai absoliučiai nepriimtina. Yra 28 ES narės ir negali būti išimčių - nė viena negali būti palikta už borto.

- Tas derybas su Rusija vadinate techninėmis. Tačiau ar neatsitiks taip, kad tos techninės pažymos taps oficialios?

- Visos abejonės, kurias kelia žemdirbiai, yra geras instrumentas daryti įtaką, kad tų sprendimų nebūtų. Bet, aišku, tos abejonės ne visos pagrįstos. Kai kurios - tik prielaidos. Lietuvos žemdirbiai turbūt taip pat nori, kad draudimai eksportuoti kiaulieną, taukus būtų panaikinti ir jie galėtų eksportuoti. Tai bendras siekis. Aišku, ne paslaptis, kad Rusijos ir įvairių šalių susitarimai anksčiau galiojo. Tokių pavyzdžių daug. Bet mes turime labai aiškiai brėžti liniją, kad ES šalys yra vienas vienetas ir jų sertifikatas veikia vienodai, kad jos turi vienodas teises ir nė viena šalis negali būti diskriminuojama.

- Prezidentūra pirmuosius jūsų darbo vaisius pavadino apgailėtinais? Įsižeidėte?

- Visų pirma man norėtųsi paklausti, ar nors vienas prezidentės patarėjas per pastaruosius tris mėnesius paskambino į mano biurą. Atvažiuoju į Lietuvą, o galimybės susitikti nebuvo... Vis būname skirtingose vietose. Man net nesinori komentuoti gerbiamos Būdienės (Virginija Būdienė, prezidentės vyriausioji patarėja - red. past.) pasakymų. Ypač kai žmogus net nesiteikė paskambinti ir išsiaiškinti situacijos. Ramiu veidu kalba netiesą ir ją skleidžia kitiems. Man kyla klausimas, ar prezidentės komanda jaučia atsakomybę.

Man keista... Štai pirmadienį mano kabinete lankėsi aštuoni žemės ūkio ministrai - Suomijos, Olandijos, Čekijos, Rumunijos, Vengrijos ir kt. Bet Lietuvos žemės ūkio ministras kažkodėl nematė reikalo atvažiuoti, nors taryba vyksta dvi dienas. Klausimas, kodėl kitų šalių ministrai rado net po valandą laiko su manimi aptarti įvairias problemas, tarp jų ir embargo, o Lietuvos net neatvyko... Ir po to apsilankymo tie kiti ministrai jokių gandų neskleidė. Taigi klausimas Būdienei: kodėl tie aštuoni ministrai teigiamai vertina mano veiklą, o Būdienė, manęs akyse nemačiusi, arba prezidentė vertina mane neigiamai?