Įtaigų vaidinimą Kalotės sąvartyne žiūrovai palydėjo aplodismentais.

Praėjusį sekmadienį Kalotės sąvartyno gyventojams Klaipėdos universiteto Kiemo teatras režisieriaus, docento Gedimino Šimkaus iniciatyva parodė Žemaitės ir G. Petkevičaitės - Bitės komediją "Ponios ir mužikas".

Kelias į širdį - per skrandį

Prieš keletą metų tai pačiai margai publikai parodytas spektaklis Keturakio "Amerika pirtyje" susilaukė didžiulio pasisekimo, tad reikia manyti, tokie renginiai sąvartyne tampa tradicija. "Kas važiuoja vaidinti parlamentarams, elitui, o mes kartais renkamės štai tokią ekstremalią sceną. Netrukus ketiname spektaklį parodyti Laugalių senelių namų įnamiams, o gal ir Šilutės pensiono gyventojams", - sakė režisierius.
Savaitę prieš renginį Kiemo teatro aktoriai vaikščiojo po vietos "Klondaiką", kvietė žiūrovus, klijavo afišas. "Agitacija ir propaganda vyko gerai, akį traukia dekoracijų raudonos vėliavos, lyg į kokią revoliuciją. Bet mūsų žmonės į spektaklį vėluos, nes Išganymo armija ir švedai šiandie atveža labdarą", - aiškino šiukšlyno žmonės. Ne veltui Einšteinas yra pasakęs: jei nori susilaukti palankios žmonių reakcijos, pasiūlyk ką nors ne jų protui, o verčiau skrandžiui. Šįkart benamiai nešėsi maišeliuose į savo būstus ne tik vasariškus sandalus, kruopas, saldainius, bet ir po keletą kilogramų šviežios mėsos.
Tad "amfiteatre" įsitaisė tik dvasingiausi čiabuviai, aistringiausi teatro gerbėjai. Nė vienas jų neprisiminė, kada paskutinįkart lankėsi teatre, nors vienas žmogus tikino žiūrėjęs filmą "Titanikas". Kadangi tądien pakaušius kaitino plėšri saulė, dalis žiūrovų taip pat išsislapstė, o vienas baltosios karštinės apsėstas vyras ant kalno skeryčiojo rankomis; bėdulis net nesuvokė, jog reikia nusileist labdaros. Studentų spektakliui dar neprasidėjus, stebėjome žmogiškosios komedijos fragmentus "užkulisiuose". Dvi jaunos moterys iš pradžių juokais, o vėliau rimtai rovė viena kitai ausis, vienas vyriokas gaudė stirnaitę su mini sijonu.
Apskritai, sąvartyniečiai šįkart buvo piktesni, nekalbūs, atsuko mums nugaras. Veltui dairėmės buvusios "komendantės" Ninos: sako, ji gavo gerą darbą ir čia nebegyvena. O buvusi mokytoja, anąkąrt nuoširdžiai dėkojusi artistams už šviesią pramogą, pasirodo, pakliuvo po šiukšliavežio ratais...

Sąvartyno gyventojai tampa išrankūs

"Kai nebeturiu darbo, visada čia sugrįžtu. Baigiasi statybos ir darbdaviai gena lauk. Bet reikia turėti viltį, griebtis kiekvieno šiaudo", - kalbėjo Juozas. Jis sakė, kad sąvartyne gyvena apie du šimtus žmonių, bet sulig kiekviena diena ši armija gausėja. Štai anksčiau žmonės nerinko skardelių, o dabar - renka, už kilogramą priėmimo punkte gaudami 10 centų.
"Mums kartais pagieda Išganymo armijos choras. O šiaip visi "spektakliai" - per "samagoną": naktį kas nors kurį apvagia, paskui jo visi ieško. Daugiausia "malkų", aišku, gauna moteriškės. O už ką, tai jos žino. Ne, jos visos čia ištikimos - juk čia kaip kaime visi viską tuoj sužino. Čia buvo Burba atvažiavęs, nu jo, agitavo prieš Europos Sąjungą. Tai jį išvijo, vos spėjo susirinkt savo aparatūrą. Tiek visko primelavęs, prižadėjęs", - sakė tas pats Juozas. Paaiškino, jog vasarą daugelis žmonių iš sąvartyno niekur neišeina, pajuokaudamas, jog dabar čia kaip kurorte.

Sąvartyniečiai artistus vaišino šampanu

Žiūrovams prie kojų sugulė juos atlydėję šunys: Meškis, Dziundzė ir kiti. Publika visą spektaklį itin gyvai reagavo, replikavo ir audringai plojo. Moterys aptarinėjo aktorės Laimos Kalėdaitės tualetus ir šūkčiojo: "Tu šaunuolė!". Dauguma juokėsi už pilvų susiėmę, stebėdami Remigijaus Ambrulaičio, vaidinusio dvarponį Pilvickį, fantastišką vaidybą. Daug šiltų komplimentų susilaukė Darius Žiogaras, Rūta Bunikytė, Erika Usevičiūtė, Gabrielė Martinkėnaitė ir Robertas Razma. Trečio kurso režisūros studentai vaidino temperamentingai, su tokiu azartu kaip būtų vaidinę garbingiausio teatro scenoje.
"Jauni, bet talentingi žmonės. Turi tą gyslelę, kaip pavyzdžiui, aš pamišęs dėl variklių ir komercijos. Jie dirba be blefo. Turėčiau pinigų, remčiau šį teatriuką, - komentavo Modestas. Jo kaimynas svarstė, kas per vaistai "akva distiliata", kuriuos "daktaras" Kukutis siūlė dvarponiui. Nutilus aplodismentams, sąvartyno elitas pavaišino režisierių bei artistus šampanu, dėkodami, jog po juodo darbo jie turėjo progos pasilinksminti, o pavargusiuose veiduose ilgai švietė giedros šypsenos.