Visi asmenys, kurie pakartotinių Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų dieną, sekmadienį, negalės atvykti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto, trečiadienį ir ketvirtadienį, nuo 8 iki 20 val., bet kurioje savivaldybėje.
Vyriausioji rinkimų komisija pažymi, kad atėjus balsuoti su savimi reikia turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę. Pageidautina, bet nebūtina, rinkėjo kortelė. Savivaldybės rinkimų komisija gali šią kortelę atspausdinti iš naujo.
Šiuose rinkimuose rinkėjai gaus 2 rinkimų biuletenius, skirtus Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.
Kiekvienas rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai: užpildo abu rinkimų biuletenius, užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo paštu voką, užklijuoja vidinį balsavimo paštu voką, vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele įdeda į išorinį balsavimo paštu voką, užklijuoja išorinį balsavimo paštu voką.
Užklijuotą išorinį balsavimo voką su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiais rinkimų biuleteniais rinkėjas įteikia rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
Pasibaigus balsavimui, gauti užklijuoti išoriniai balsavimo vokai suskaičiuojami ir sugrupuojami pagal tai, ar balsavo savo, ar kitų savivaldybių rinkėjai. Kitos dienos rytą, iki 10 valandos, kitų apylinkių rinkėjų išoriniai vokai perduodami paštui.
Savos apylinkės išoriniai balsavimo vokus komisija sugrupuoja pagal apylinkes ir saugo seife iki rinkimų dienos. Rinkimų dieną prie supakuotų pagal rinkimų apylinkes vokų pridedami iki 11 val. pašto kurjerio įteikti išoriniai balsavimo paštu vokai.
Savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai organizuoja, kad vokai rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos būtų įteikti rinkimų apylinkėms. Vokus į atitinkamas rinkimų apylinkes gabena savivaldybių rinkimų komisijos nariai.
Apylinkėse pirmiausia skaičiuojami visi balsadėžėje buvę biuleteniai. Komisija, baigusi skaičiuoti rinkėjų balsus balsadėžėje, skaičiuoja visus gautus neatplėštus išorinius balsavimo paštu vokus. Iš kiekvieno voko išimama rinkėjo kortelė ir vidinis vokas, rinkėjo duomenys patikrinami rinkėjų sąraše. Jei rinkėjas nėra balsavęs apylinkėje nei paštu, jo vokas antspauduojamas ir įmetamas į balsadėžę.
Jei rinkėjas yra balsavęs savo rinkimų apylinkėje, komisija davė sutikimą balsuoti kitoje apylinkėje ar atsiuntė antrą voką, vidinis vokas neantspauduojamas ir į balsadėžę nemetamas.
Po to, kai peržiūrimi visi išoriniai vokai, rinkimų komisija skaičiuoja vidiniuose vokuose esančius biuletenius, patikrina, ar voke yra tik vienas Respublikos Prezidento ir tik vienas Europos Parlamento rinkimų biuletenis.
Jeigu balsadėžėje yra tik vienas vidinis vokas, kad nebūtų atskleista balsavimo paslaptis, jis neskaičiuojamas. Vokas perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai, kuri skaičiuoja jį sumaišiusi su iš kitų rinkimų apylinkių gautais pavieniais vokais. Taip išsaugoma balsavimo paslaptis.
Gegužės 11 dieną Prezidento rinkimuose vokais balsavo 152 tūkst. 952 rinkėjai: iš jų 61 tūkst. 271- savivaldybėse iš anksto, specialiuose paštuose - 14 tūkst. 709, namuose 76 tūkst. 812, misijose - 106.
Antrajame rinkimų į Prezidentus ture varžosi Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis.
Rinkimų į EP biuletenyje balsuojama ne už vieną kandidatą, o už visą kandidatų sąrašą. Jeigu Prezidento rinkimuose nugalėtojui atitenka viskas, o pralaimėjusiam nelieka nieko, tai rinkimuose į Europos Parlamentą galioja kitas principas - kuo daugiau kandidatų sąrašas gauna rinkėjų balsų, tuo daugiau mandatų jis gali tikėtis.
Šiuose rinkimuose dalyvauja 10 politinių partijų, kurių sąrašuose - po 19-22 kandidatus. Šiais metais Lietuvai skirta 11 EP vietų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą