Šimtai žmonių ne savo noru tapo istorijos, kurioje nukentėjo ne tik nieko apie finansus neišmanantys žmonės, bet ir aukšto rango politikai bei verslininkai, dalyviais. Dabar jie teismuose turi įrodinėti, kad „DnB NORD” bankas (dabartinis DNB), siūlydamas įsigyti obligacijų, neatskleidė galimos rizikos ir nuostolių.
Įklampino patiklumas
66 metų mažeikiškė Laima Stonkuvienė - nei verslininkė, nei profesionali investuotoja, tad negalėjo būti nė kalbos, kad sudarydama obligacijų pirkimo sandorį banke pati sugebės įvertinti, kuo rizikuoja. Ir štai rezultatas - šiandien iš 800 litų pensiją gaunančios L.Stonkuvienės bankas reikalauja daugiau nei 30 tūkst. litų.
Viskas prasidėjo 2009 metais, kai mažeikiškės sūnui Mindaugui Buivydui pažįstamas bankininkas papasakojo apie galimybę „užsidirbti nieko nedarant”. Nieko nelaukęs vyras nukulniavo į „DnB NORD” banką. Ir iš tiesų - čia jam pasiūlyta įsigyti banko obligacijų nieko nemokant, tik užstatant kokį nors nekilnojamąjį turtą. Patikintas, kad jokios rizikos čia nėra, vyriškis savo ketinimais pasidalijo su savo motina L.Stonkuviene. Moters nereikėjo įkalbinėti: džiaugdamasi sūnaus būsima finansine sėkme, sutiko užstatyti savo trijų kambarių butą, kuriame šis ir gyveno.
„Nusipirkome obligacijų, tačiau jokio žadėto pelno jos neatnešė ir dabar turime sumokėti daugiau kaip 30 tūkst. susikaupusių palūkanų”, - kad banko dėka liko prie suskilusios geldos, pripažino M.Buivydas.
Žaibiškas sandoris
„Viskas vyko kaip turguje, tarsi būčiau pirkusi kibirą uogų, o ne obligacijas, - tuo, kad rimtas sandoris įvyko akimirksniu, iki šiol negali atsistebėti ir L.Stonkuvienė. - Atvykome į banką likus penkioms minutėms iki darbo pabaigos, norėjome tik keletą klausimų užduoti. Bet sutartis man į rankas buvo akimirksniu įbrukta ir liepta kuo greičiau pasirašyti. Tie bankininkai buvo pasirengę kryžium gultis, siekdami įtikinti, jog jokios rizikos čia nėra”.
Dabar už tai, kad leidosi užliūliuojama banko saldžialiežuvių, mažeikiškė moka skaudžią kainą. L.Stonkuvienė jau nuo 1992 m. serga depresija, o finansinė nesėkmė dar labiau pakirto jos sveikatą. Neką geriau jaučiasi ir jos vyras. Šeima tik neseniai ryžosi papasakoti jam apie banko reikalaujamus tūkstančius - baiminosi, kad neatlaikys kelis infarktus patyrusio vyro širdis. „Man dar labiau pašlijo sveikata, vyras balandžio mėnesį patyrė infarktą, nežinau, kaip reikės ištverti tuos teismus. Jau ir dabar sunku užmigti be vaistų”, - graudinosi moteris.
Kitą savaitę įvyksiančiame teismo posėdyje L.Stonkuvienė sieks įrodyti, kad bankas ją suklaidino iki galo nepaaiškinęs sunkiai suprantamų investicinių peripetijų. „Nežinau, ar ką nors mes, paprasti žmogeliai, įrodysime. Bankininkai it bejausmiai parazitai kiekvieną dieną ėda mano sveikatą”, - guodėsi moteris.
Vadas tyli
Ką apie savo pavaldinių suvedžiotus ir finansiškai nustekentus žmones mano DNB banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojas Vygintas Bubnys, neskelbiama.
Institucijos vardu kalbantis jos atstovas Andrius Vilkancas patikino, kad visa informacija apie investavimo sandorį bei galimas rizikas klientams buvo atskleista prieš sudarant sandorį. „Priešingai, nei teigiama kai kuriose pretenzijose, visuose iki šiol vykusiuose teisminiuose ginčuose buvo konstatuota, kad teikdamas investicines paslaugas bankas tyčia klientų neklaidino”, - „Vakaro žinioms” dėstė jis.
Faktai
Lietuvoje nuo bankų nukenčia ne tik pasiligoję pensininkai, bet ir nepilnamečiai.
„Vakaro žinios” rašė (2012 08 11) apie šiaulietę Veroniką Jankauskę, kuri kovoja dėl savo dvylikamečio sūnaus interesų. DNB banko lizingo bendrovė nepilnametį pavertė skolininku.
Mirus tėvui, vaikas paveldėjo jo turtą ir skolas, šios iškart buvo padengtos. Paaiškėjo, kad prieš metus buvo priimtas sprendimas už akių, kad vaikas privalo sumokėti tėvo kadaise imtą lizingą ir dar skirtą baudą. Civilinis kodeksas nustato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Bet bankui tai nė motais ir jis teisminiu keliu iš dvylikamečio reikalauja sumokėti 70 tūkst. litų.
Gediminas JUKNEVIČIUS, advokatas:
Bankas, siūlydamas žmogui tokias obligacijas, turi paaiškinti, o ne šiaip siūlyti galimos rizikos nesuprantantiems žmonėms. Dauguma jų dabar atsidūrė sunkioje situacijoje, daugiau nei pusė net nesuprato, kad jie banke gavo kreditą, už kurį reikės mokėti palūkanas. Žmonėms net nebuvo paaiškinta, kad obligacijų pirkimas ir uždarbis iš jų gali pasibaigti dvejopai - arba uždirbti arba neuždirbus sumokėti už palūkanas, arba atsakyti savo užstatytu nekilnojamuoju turtu.
DNB banke obligacijas pirko daugiausia ne kokie turtuoliai, kad galėtų leisti sau mokėti tokius pinigus už susidariusias palūkanas. Jeigu teismą laimės bankas, pinigai iš pensininkės L.Stonkuvienės būtų išieškoti paprasčiausiai iš užstatyto jos buto. Tokiu atveju butas būtų parduotas varžytinėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą