G.JAKAVONIS: Kaip kitus metus gyvens mūsų valstybė?
I.ŠIAULIENĖ: Kitų metų biudžetas jau yra pateiktas eurais. Nepaisant visų geopolitinių įtampų ir t.t., kitais metais skaičiuojamas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Bendros augimo prognozės šiek tiek yra sumažintos, bet, Finansų ministerijos manymu, jos yra realistinės.
Didinant šalies saugumą, prioritetinę vietą užima krašto apsaugos biudžetas. Išlaidos gynybai yra didinamos 114 mln. eurų. Čia įskaičiuojama ir viešoji tvarka, kuriai numatyta 17 mln. eurų, t.y. Policijos departamentui finansavimas nėra mažinamas. Taip pat čia įeina lėšos priešgaisrinei apsaugai, pareigūnų darbo užmokesčiui ir techniniam aprūpinimui.
Rūpinamasi, kad išliktų ūkio augimas, numatomos investicijos. Taip pat turime numatyti ir 2016 metų biudžetą.
Kadangi reikia ieškoti naujų rinkų, šiek tiek didinamas finansavimas Užsienio reikalų ministerijai ir atidaromos dvi ambasados: Pietų Afrikos Respublikoje ir JAV vakarinėje pakrantėje - Los Andžele.
Didžiulis uždavinys - kad žmonės jaustų pagerėjimą ir Vyriausybė imtų vykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos buvo prisiėmusi: gerinti socialinę padėtį ir skatinti darbo užmokesčio augimą.
Mes vis akcentuojame, kad nuo 2015 metų bus didinamos ligos ir motinystės pašalpos (buvo 40 proc., dabar - 80 proc. darbo užmokesčio).
Taip pat didėja nedarbo išmoka: buvo 640 litų, ateinančiais metais planuojama 1040 litų, o nuo liepos 1-osios dar kiek padidės.
Šių metų paskutinį ketvirtį bus pradėtas pensijų kompensavimas. Tam yra skaičiuojama 52 mln. eurų, arba apie 180 mln. litų.
Grynai valdymo išlaidos visoms ministerijoms yra mažinamos po 5 proc. Tokie būtų esminiai šio biudžeto akcentai.
G.JAKAVONIS: Dėl geopolitinės situacijos pozicija ir opozicija yra susitarusios didinti krašto apsaugos biudžetą. Bet mokytojai piketuoja prie Švietimo ministerijos - kažkas lieka nuskriausti.
V.BUKAUSKAS: Kitų metų biudžetas bus pristatytas eurais. Ir aš tikiuosi, kad viskas bus tiksliai apskaičiuota ir suapvalinta.
Kad ir kaip norėtume, lygindami pajamas su išlaidomis matome, kad kitų metų biudžetą mes turime deficitinį: daugiau nei 340 mln. eurų yra nebalansuojami.
Dėl krašto apsaugos biudžeto didinimo. Žvelgiant į geopolitinę aplinką, tai yra visų politinių partijų sutarimas. Iš mūsų biudžetų priimti teisės aktai reikalauja milžiniškų lėšų, kuriuos galėtume skirti socialinei atskirčiai mažinti ir vartojimui didinti. Bet aš manau, kad Vyriausybė su NATO atstovais gali vesti derybas.
Ne kartą esu frakcijoje minėjęs, ne kartą kalbėjęs ir Vyriausybės nariams: kodėl mes nebandome į BVP įskaičiuoti tai, kad mes tiesėme kelius į poligonus, kur mūsų kariūnai galėtų pasiekti atitinkamas vietas? Armija nemoka mokesčių, jie yra atleisti. Vadinasi, kažkokią sudedamąją dalį mes galime įskaičiuoti į krašto apsaugos didinimo lėšas.
Kita vertus, kodėl Vyriausybė neieško sprendimų ir nedaro nuskaitymų dėl sienos apsaugos, pasienio? Agresijos atveju žalieji žmogeliukai, ar kaip juos įvardytum, turės pereiti sieną. Kodėl mes negalime įskaičiuoti, kad tam tikrą lėšų sumą skiriame tai sistemai sustiprinti?
Trečia - mes turime ir gydymo įstaigas, kur kariūnai naudojasi mūsų infrastruktūra, medicinos paslaugomis. Ir šiuo atveju tam tikrą procentinę dalį vėlgi galėtume pateikti kaip krašto apsaugos.
Dar daugiau, manau, kad turime analogą - vidaus tarnybos pulką, ir miesto centre kilus kažkokiai agresijai jie pirmi būtų metami į „karštąją dėmę“. Ir vėlgi galėtume įskaičiuoti tam tikrą pinigų sumą kaip krašto apsaugos išlaidas.
Buvo priimtas politinis sprendimas krašto apsaugai numatyti papildomus 400 mln. litų.
Seime priėmėme labai daug teisės aktų galbūt norėdami įtikti vienai ar kitai socialinei grupei. Kitų metų biudžete mes turime papildomai skirti daugiau nei 1 mlrd. 300 mln. litų: 400 mln. krašto apsaugai, 180 mln. pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą nusavintoms pensijoms grąžinti, 30 mln. motinoms, užauginusioms penkis ir daugiau vaikų, 88 mln. - ES įmokų į biudžetą, ir t.t. Iš tiesų tai yra milžiniškos lėšos.
G.JAKAVONIS: Seime per vykusias diskusijas vienas iš opozicijos pasakė: labai gerai, įvedus eurą mus labiau kontroliuos. Tai buvo 2008 metais, kai artėjo krizė, premjeras buvo G.Kirkilas. Užsieniečiai tokiu atveju per Mastrichto kriterijus mus būtų pakontroliavę ir nebūtume likę tuščiomis kišenėmis. Buvo pateiktas Estijos pavyzdys - jie susitaupė ir krizę kažkaip lengviau išgyveno. Bet ar čia nebus problemų? Įsivedę eurą mes dar labiau prisirišame prie Europos.
P.GRAŽULIS: Manau, klausimas yra šiek tiek užmaršty. Mes, „Tvarka ir teisingumas“, manėme, kad reikia vadovautis Konstitucija ir Tauta pagrindinius sprendimus turi priimti referendumu. O vienas iš svarbiausių sprendimų - nacionalinės valiutos atsisakymas. Bet Parlamentas pasirinko kitą kelią. Mūsų nutarimo projektas, kurį pateikėme Seime, kad būtų organizuojamas referendumas, nebuvo priimtas.
Galbūt dabar diskutuoti šituo klausimu nelabai ir vertėtų. Jau yra toks apsisprendimas. O bus ne vien pliusų, bet ir minusų.
Pažiūrėkime pačias stipriausias šalis - Jungtinę Karalystę, Švediją, Lenkiją. Lenkijos ekonomika stipriai auga, ji beveik nepajuto jokių krizės padarinių. Ir lenkai kol kas nekalba apie nacionalinės valiutos atsisakymą.
Jeigu būtų vien tik pliusai, galbūt Anglija irgi būtų atsisakiusi savo nacionalinės valiutos. Yra pliusų ir minusų. Reikia sverti, kurių yra daugiau. Manyčiau, galbūt mažai šaliai šiek tiek pliusų yra daugiau.
Dėl dabartinio biudžeto. Yra tokia nuostata, kad kuo didesnis biudžetas, kuo daugiau pinigų, tuo jų labiau trūksta, tuo Seime ir Vyriausybėje vyksta daugiau diskusijų. Manau, jeigu būtų dvigubai didesnis biudžetas, vis tiek pinigų trūktų.
Jeigu Tauta bus tuščiais pilvais, valstybės negerbs. Vis dėlto per didelis pyragas atriekiamas krašto apsaugai.
Išlaidas, skirtas kelių infrastruktūrai stiprinti, tam tikriems pulkams, medicinos sektoriui, įmanoma priskirti krašto apsaugos išlaidoms.
Neteisinga visą biudžeto augimo dalį skirti krašto apsaugai. Manau, būtina daugiau skirti biudžeto socialinėms reikmėms. Apie 120 mln. litų tikrai galima kažkaip perskirstyti.
Pirmiausia svarbu Tautos dvasia, nusiteikimas. Prisiminkime 1940 metus - oficiali valdžia neiššovė nė vieno šūvio, dalis visuomenės okupantą pasitiko su gėlėmis.
Jeigu valstybėje bus gera gyventi, kiekvienas pilietis gins valstybę. Patriotinė dvasia labai svarbi. Todėl, manau, socialinėms reikmėms būtina skirti daugiau lėšų.
Pažiūrėkime atskaitymus į privačius fondus. „Sodra“ skendi didžiulėse skolose. O mes, užuot didinę pensijas, du procentus, apie pusę milijardo litų, skiriame privatiems fondams.
Jeigu mes eitume vengrų, lenkų keliu... Vengrai iš viso nacionalizavo privačius fondus. Lenkai atsisakė iš valstybės skirti papildomai lėšų. O pačiam žmogui - prašom. Jei nori, kaupk privačiuose fonduose. Kuo čia dėta valstybė?
Jeigu mes atsisakytume tos dalies privatiems fondams, tai galėtume ir „Sodros“ skyles užlopyti, ir pensijas padidinti.
R.PAULAUSKAS: Pirmiausia pasakykime, iš ko susidaro biudžetas. Kokie pagrindiniai dydžiai? Pirmiausia PVM, jis stipriai didėja ir sudaro 32 proc. konsoliduoto biudžeto. Konsoliduotas - tai valstybės ir savivaldybių kartu. Tai yra liūto dalis apskritai mokesčių sistemoje. PVM susidaro iš to, kad mes visi kažką perkame.
Kuo mes daugiau pirksime ir kuo viskas brangiau kainuos, tuo Vyriausybei geriau. Čia yra tam tikras paradoksas. Vyriausybė nesuinteresuota kainų mažinimu. Ir kad dėl euro įvedimo šiek tiek viskas pabrangs, Vyriausybei nuo to tik geriau, nes PVM bus didesnis.
I.ŠIAULIENĖ: Vyriausybė pati apvalina į „gerąją pusę“.
R.PAULAUSKAS: Antra sudedamoji - tai gyventojų pajamų mokestis. Nuo jūsų, gyventojai, tiesiogiai yra nuskaičiuojama 15 proc.
Trečia, akcizai, kurie pagal projektą irgi didės. Jie sudaro 12 proc. bendros pajamų sistemos. Akcizai irgi užkraunami vartotojams ant pečių.
Toliau - pelno mokestis. Tai jau yra įmonių dalis. Ir ji yra nedidelė - tik 5 proc. Bet Vyriausybė numato, kad didės ir šitas mokestis.
O štai nekilnojamojo turto mokestis, kaip numatyta, bus sumažintas. Ir spėju, kodėl. Nes, slūgstant ekonominio augimo entuziazmui, nekilnojamasis turtas pinga. Kitais metais bus didelis pervertinimas.
Pats esu nekilnojamojo turto turėtojas kaip verslininkas ir suprantu, kad dabar jis yra stipriai pervertintas. Mes mokame mokesčius nuo stipriai pervertinto nekilnojamojo turto.
Dar viena labai svarbi sudedamoji - tai ES lėšos, jos sudaro 25 proc.
Visur numatytas didėjimas, išskyrus nekilnojamojo turto mokestį. Duok Dieve, kad taip būtų. Bet kokia yra problema?
Pirma, ES ir Rusijos sankcijos viena kitai mažina mūsų eksporto galimybes. Antra, nuvertėja rublis. Vieni labai džiaugiasi matydami, kaip Rusijos rublis nuvertėja. Bet kuo jis bus pigesnis, tuo mūsų prekės bus brangesnės Rusijoje ir tuo bus mažesnis interesas jas pirkti. Tuo bus didesnis interesas rusams patiems gaminti tas prekes.
PVM - 30 proc., gyventojų pajamų mokestis - 15 proc., akcizai - 12 proc., ES lėšos - 25 proc. Tai yra pajamos. Iš viso yra 9,2 milijardo eurų. O pačių mūsų surinktų pinigų, kiek surenka Lietuva, yra 7 milijardai eurų. Tiek mes žadame surinkti patys.
Dėl išlaidų. Ekonomikai skiriamas labai didelis augimas - beveik 200 mln. eurų. Gal jūs galite pasakyti, kur čia liūto dalis? Aš tikrai nežinau, neradau biudžete išskleista.
Socialinei apsaugai numatytos įvairios kompensacijos. Bet štai sveikatos apsaugai didėjimo iš esmės nėra. Švietimui - minusas.
Gynyba auga labai smarkiai. Iš viso gynybai skiriama beveik pusė milijardo eurų. Ir jeigu skaičiuotume 2 proc. BVP, tai mes dar nesumokame tiek, kiek reikia. Nes turėtų būti ne pusė milijardo, o 700 mln. Tai dar trūksta.
Bet jeigu skaičiuotume nuo 6,9 milijardo, t.y. nuo tų mokesčių, kuriuos mes patys surenkame, tai mes gynybai skiriame 7 proc. Ką reiškia šie 7 milijardai ir tas padidėjimas?
Kad ir ką sakytumėte, ta suma, kurią mes šiandien skiriame gynybai, leidžia mums apsiginti geriausiu atveju nuo Latvijos. Nuo Lenkijos apsiginti šitų pinigų jau neužteks. Reikėtų gerokai daugiau.
Dėl Rusijos, kurios puolimo čia visi laukia. Mes apskritai neturime tiek pinigų, kad galėtume sukaupti tokį potencialą, kuris leistų apsiginti nuo Rusijos.
Kyla klausimas, ar apskritai tai teisingas kelias. Šitas padidinimas nieko iš esmės nesprendžia, bet atima galimybę tuos pinigus skirti kitoms sritims.
Dėl išlaidų. 10 proc. tų pinigų, kuriuos mes patys surenkame, mes skirsime vien tik procentams už skolas išmokėti.
Įmoka į ES, - nes mes ne tik gauname, bet ir mokame, - yra 6 proc. tų pinigų, kuriuos mes patys surenkame. Deficitas sudaro 340 mln. eurų, t.y. 1,2 proc. BVP, bet vėlgi nuo mūsų surenkamų lėšų tai sudarytų 5 proc.
G.JAKAVONIS: Esame nedidelė valstybė, ir švietimo, kultūros sektoriai yra labai svarbūs.
I.ŠIAULIENĖ: Valdančiųjų ir biudžeto paskirtis yra kaip galima racionaliau išspręsti šiandien kylančius esminius klausimus.
Dėl krašto apsaugos. Mes puikiai suprantame, kad turėdami tokius procentus ir tokią sumą vieni šios problemos neįveiksime.
Buvo akivaizdžiai pasakyta, kad mes savo biudžeto išlaidomis turime parodyti, jog Krašto apsaugos ministerija vykdo atitinkamą ginklavimosi programą. Krašto apsaugai mes skiriame tik 1,35 proc., ne 2 proc. Tai mes įvykdysime tiktai 2019 metais.
Ir NATO, ir mūsų sąjungininkams pagal šį bloką yra signalas, kad Lietuva nelaukia, jog kažkas ateis ir išspręs mūsų saugumo klausimus. Lietuva pagal savo galimybes skiria finansus ir rodo, kad yra susirūpinusi savo krašto gynybiniu pajėgumu.
Dėl visų išlaidų ir skolos aptarnavimo. Skolos yra gana didelės. Bet tos skolos yra paveldėtos. Iš praeitos kadencijos, arba XV Vyriausybės, mes gavome 47 milijardus skolų. Šiuo metu yra 49 milijardai. Skolinta buvo už didelius procentus, iki 10 proc. Tai valstybės įsipareigojimas.
Kai mes kalbame apie Estijos, Latvijos pensijas, niekam nėra paslaptis, kad Lietuvoje pensijos išlieka mažiausios.
Norint padidinti reikia atsiminti, kodėl estai galėjo tai padaryti. Nes jie niekada nedarė tokių kompensavimo programų, kaip mes už indėlius. O tam vėlgi reikėjo beveik 6 milijardų litų. Šitokių programų, arba „gyvenimo atgal“, nebuvo. Štai kodėl jie sukaupė lėšas ir sunkmetį pragyveno kitaip. Ir šiandien jų pensijos yra didesnės nei mūsų.
Būtinai reikia akcentuoti, kad mūsų pensijos nėra apmokestinamos. Latvijoje ir Estijoje nuo jų yra renkami mokesčiai. Vėlgi yra nacionalinė specifika dėl socialinio įsipareigojimo, sveikatos biudžeto, socialinio biudžeto ir švietimo.
Švietimo ir mokslo valdymo sričiai skiriamų pinigų suma nekinta. Nors prognozuojamas mokinių skaičiaus mažėjimas, eurais didinamas vaikų, arba mokinio, krepšelis. Kitais metais jis sudarys 979 eurus.
Dėl mokytojų. Neatmesčiau tokios tendencijos: kai tik kairieji yra valdžioje, taip mokytojai išsirikiuoja prie Vyriausybės. Prisiminkime XIV - G.Kirkilo - Vyriausybę. Mes buvome pasiūlę, buvo sudaryta visa mokytojų atlyginimų didinimo programa. Bet viskas taip ir baigėsi - dėl pačių mokytojų profsąjungų. Kaip toje pasakoje: jeigu reikalavimai žuvelei per dideli, lieka tiktai suskilusi gelda.
Na, o kultūros sferoje - 25 milijonai, jie yra numatyti darbuotojų atlyginimams didinti. Ir mes patys, socialdemokratai, norėtume, kad didėtų alga visiems, kurie yra arti minimalios mėnesinės algos. Tai darbuotojų kategorijai reikia rasti lėšų.
Yra apskaičiuota, kad nuo liepos 1 dienos turėtų būti didinama bazinė pensija.
R.PAULAUSKAS: Ekonomika padidėjo beveik 200 milijonų. Kokios čia išlaidos sudaro liūto dalį? Laivas, elektrinė?
V.BUKAUSKAS: Labai keista, kad lyg ir už krizės suvaldymą ne taip seniai XV Vyriausybei mes kabinome medalius, ordinus. Bet kažkodėl ES kontekste pagal visus rodiklius mes esame beveik paskutinėje vietoje.
Šiandien teismai yra užversti valstybės tarnybos tarnautojų bylomis dėl nusavintų darbo užmokesčių. Koks bus politikų sprendimas ir kokią Vyriausybė parengs programą, per kokį protingą laiką tai bus grąžinta? Tam prireiktų daugiau nei 2 milijardų mūsų pajamų.
Tas lėšas mes turėsime kažkaip sukaupti, iš kažko paimti. 180 mln. litų iš biudžeto kitąmet bus skirta pensijoms kompensuoti.
P.GRAŽULIS: Dėl krašto apsaugos. Mes padarėme milžinišką klaidą, kai atsisakėme šauktinių kariuomenės. Tai padidino išlaidas ir pabrangino kariuomenės išlaikymą. Deja, galiausiai tai kariuomenę susilpnino.
Visa Tauta turi ginti, tai įrašyta Konstitucijoje. Kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs ginti. Bet kaip jis gali būti pasirengęs, jeigu šautuvo rankose nėra turėjęs ir nėra mokytas, kaip naudotis ginklu ginant Tėvynę? Tai yra nusikaltimas valstybei.
Man atrodo, mūsų valdančioji dauguma turėtų svarstyti ir grįžti prie šauktinių kariuomenės. Izraelis, kuris nuolat kovoja, net moteris šaukia į kariuomenę. Danija ir kitos valstybės, kur nedaug turtingesnės, neturi profesionalų kariuomenės, tik šauktinius.
Mes šiandien gyvename skurde ir nuolat kažkam esame skolingi.
Didžiausia mūsų problema yra Konstitucinis Teismas, ir jį reikėtų paleisti. Deja, yra tokia situacija, kokia yra.
Biudžetą formuoja ir Seimui teikia Vyriausybė. Didžiausia atsakomybė tenka Vyriausybei ir, žinoma, premjerui.
Reikėtų formuoti socialiai atsakingą biudžetą. O šiandien socialinės atsakomybės stokojama.
Atkreipiu dėmesį, kad nusikaltimas, esant skylėtam „Sodros“ biudžetui, 2 proc. skirti privatiems fondams. Tikrai manau, kad to reikėtų atsisakyti.
G.JAKAVONIS: Sakoma, Lietuva neapsigintų nuo Rusijos, jeigu mes nebūtume NATO nariai. Kartais suabejoju, kad Amerika gins Lietuvą užpuolus, bet jeigu mes patys nesiginsime, tikrai pas mus niekas neateis.
R.PAULAUSKAS: Galima gintis ne tik tankais. Mes niekada nenupirksime tankų tiek, kiek reikia apsiginti nuo Rusijos. Net nuo Lenkijos neužteks tų tankų apsiginti. Yra skirtingi potencialai.
Mūsų kitų metų biudžetas yra deficitinis. Tas deficitas atrodo nedidelis, jeigu skaičiuojame nuo BVP. Yra tik 1,2 proc., leidžiama yra 3 proc. Bet jeigu skaičiuotume nuo tos sumos, kurią mes patys, visi gyventojai, surenkame, išeitų 5 proc.
Kodėl aš akcentuoju tai, ką mes patys surenkame, o bėgu nuo BVP? Nes BVP yra virtualus skaičius. Šiandien ES į BVP jau ruošiasi įskaičiuoti prostituciją, prekybą narkotikais, kontrabandą. Yra visokių BVP skaičiavimo metodikų, taigi BVP yra ne toks patikimas dydis.
O štai tie pinigai, kuriuos mes patys surenkame, mokėdami mokesčius, yra realūs ir tikslūs.
Kadangi Lietuvos biudžeto deficitas yra amžinas, nebuvo nė vienų metų, kad mūsų valstybės skola nebūtų išaugusi. Daugiau ar mažiau, bet ji nuolat auga. 2010 metais buvo 36 mlrd. litų, o šiemet artėjama link 60 mlrd. litų.
Atrodytų, kad, palyginti su Europos vidurkiu, 40 proc. BVP pas mus yra labai gerai - viena mažiausių skolų. Bet jeigu skaičiuotume nuo tų pinigų, kuriuos mes patys surenkame, tai reikia dviejų su puse metinių biudžetų, kad sumokėtume šią skolą.
Ką Vyriausybė ruošiasi daryti kitais metais? Skolinsis 3,4 mlrd. O tai yra 50 proc. to, ką mes patys surinksime.
Vien skolai aptarnauti reikia 10 proc. mūsų surenkamų pinigų.
I.ŠIAULIENĖ: 2,2 mlrd.
R.PAULAUSKAS: Dar yra „Sodros“ deficitas. O „Sodros“ skola irgi kasmet auga. Pritarčiau, kad reikėtų atsisakyti skirti lėšas į privačius pensijų fondus. Ne viena ES valstybė nuo to jau traukiasi.
Dar yra savivaldybių problema. Savivaldybėms yra uždėtos „lubos“ - 70 proc. jų pajamų. Daugelis savivaldybių jau artėja prie tos ribos. O Vilniaus savivaldybė šitą ribą jau viršijo du kartus. Kai savivaldybės pasieks „lubas“ ir nebegalės skolintis, kaip mes kompensuosime sumažėjusią vartojimo galimybę?
Gyvenimas skolon - tai amžinas deficitas. Dar yra ir užsienio prekybos balanso deficitas.
Kuo mes skiriamės nuo ES valstybių ir nuo „auksinio milijardo“? Visas „auksinis milijardas“ gyvena skolon. Mes dar gyvename palyginti labai mažai skolon. ES ne pagal kišenę gyvena gerokai labiau nei mes.
Klausimas, ar mes neliksime durniaus vietoje? Kaip bus grąžinamos skolos? Apie tai niekas niekur nešneka, skolos visur auga.
Mes dabar taupome susispaudę, ES skolinasi gerokai daugiau, pvz., ispanai, graikai, prancūzai ir t.t. Skolų mastas toks, kad ES valstybės jų grąžinti negalės. Vadinasi, jos bus nurašytos. Tai kas nukentės? Tie, kurie mažiausiai buvo pasiskolinę.
Mažas mūsų prasiskolinimo lygis turi ir pliusų, ir minusų. O kaip mes skolas grąžinsime, kaip nešnekėjome, taip ir nešnekame.
I.ŠIAULIENĖ: Manau, kad šios problemos nėra vien šių metų biudžeto. Tai viso mūsų Nepriklausomybės laikotarpio problemos.
R.PAULAUSKAS: Tai Vakarų civilizacijos problema.
I.ŠIAULIENĖ: Dėl valstybės skolos. Manau, buvo skolinamasi labai atsakingai, pamatuotai, ne už tokius procentus, dėl kurių mes kritikavome praėjusią - XV - Vyriausybę. Iš Tarptautinio valiutos fondo buvo galima skolintis už 3 proc. ir dar mažiau.
Štai kodėl latviai, buvę gal net didesnėje finansinėje duobėje nei Lietuva, sugebėjo iš jos išlipti ir eurą įsivesti metais anksčiau nei mes.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą