Ką padarėte tautos labui? (3)

Šiais susvetimėjimo tarp valdžios ir žmonių laikais "Vakarų ekspresas" nutarė suteikti galimybę pajūryje išrinktiems parlamentarams periodiškai atsiskaityti savo rinkėjams ir paviešinti, ką jie nuveikė tautos labui.

Šiandien skaitytojams pateikiame antrą kadenciją parlamente
besidarbuojančio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nario Vytauto Grubliausko atsakymus.

Šis politikas gavo Danės vienmandatės apygardos rinkėjų pasitikėjimą. Populiarumu nesiskundžiantis parlamentaras geriau pažįstamas Kongo pravarde džiazo pasaulyje, tad nenuostabu, kad bent jau jo asmeniniame tinklalapyje žmonės labiau teiraujasi apie muziką nei apie politiką.

1. Ką naudingo rinkėjų labui padarėte nuo kadencijos pradžios?

2. Kokius įstatymų pakeitimo projektus užregistravote? Jei taip, kaip pavyko įgyvendinti teisės aktų leidybą parlamente?

3. Kaip dažnai tenka bendrauti su rinkėjais, kaip aktyviai susitinkate su pajūrio gyventojais ir kokias problemas spręsti dažniausiai prašoma? Ar pavyko jau realiai padėti kam nors ir kokiais klausimais?

4. Kiek naudos Jums asmeniškai davė Seimo nario mandatas? Sočiau gyventi? Geriau atstovauti rinkėjams? Save reklamuoti? Daryti politinę karjerą? Įgyvendinti asmenines ambicijas visuomeninėje veikloje? Gal versle?

5. Ar esate suplanavę kokią nors atsiskaitymo prieš rinkėjus grafiką? Kaip ketinate atsiskaityti žmonėms?

6. Kokias sritis ėmėtės kuruoti: kitaip tariant, dėl kokių konkrečiai sričių galima į Jus kreiptis rinkėjams pagal Jūsų kompetenciją?

7. Daug kalbama apie socialinio dialogo tarp valdžios ir žmonių nebuvimą ir to būtinybę: ką asmeniškai ketinate padaryti, kad ta takoskyra susiaurėtų? Kokius įsivaizduojate problemos sprendimo būdus?

8. Kuo skiriasi politinė atsakomybė tarp vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose išrinktų Seimo narių? Ar asmeniškai, priklausomai nuo to, kaip buvote išrinktas, jaučiate spaudimą ar, atvirkščiai, daugiau atsipalaidavimą? Ar sutinkate su tuo, kad daugiamandatininkai yra tik savo partijų siekių vykdytojai, kuriems rinkėjai ne labai rūpi?

9. Ar į klausimus atsakėte asmeniškai, ar Jums patarė ryšių su visuomene specialistai, padėjėjai?

1. Pačioje kadencijos pradžioje iškart teko nerti į dvi sraunias upes. Viena jų - siūlomos pataisos dėl šių metų biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo. Pataisų buvo net devynios, tačiau svarbiausi - siūlymai, davę realios naudos Klaipėdai. Tad kartu su Eligijumi Masiuliu siūlėme ir pavyko "pramušti" ženklias sumas Mykolo Romerio Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus pastato Liepojos g. 41 rekonstrukcijai (t. y. 2,4 mln. litų).

Asmeniškai siūliau ir pavyko įtikinti kolegas Seime, kad būtinos lėšos (konkrečiai buvo "įsprausti" į biudžetą 2 mln. litų) Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto rekonstravimui.

Labai džiaugiuosi, kad pavyko padėti ir Klaipėdos miesto vaikų ligoninei teikiant ir gaunant pritarimą bei patvirtinimą dėl 373 tūkst. litų, kurie bus skirti medicininių atliekų nukenksminimo aparatūrai įsigyti.

Tai - patys svariausi projektai, atnešę konkrečią naudą mano gimtajam miestui.

2. Daug jėgų ir laiko užėmė Seimo statuto svarstymai, kuriuose buvo naujai formuojamos komitetų kompetencijų gairės. Ne viską pavyko realizuoti, tačiau aš pats asmeniškai jau užregistravau naujas pataisas, kurios aiškiau apibrėš Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kuriam aš pats dabar vadovauju, veiklos kryptis, kuruojamas sritis.

Kartu su kolegomis iš Liberalų sąjūdžio frakcijos esame pateikę pataisas dėl valstybės įstaigų nekilnojamojo turto, skirto rekreacijai, privatizavimo. Tai "padėtų" šioms institucijoms atsisakyti turto, kuris tikrai nesietinas su tiesiogine jų veikla.

Nepasakysiu iš atminties tiksliai, tačiau išsiunčiau jau kokią dešimtį paklausimų į valstybines institucijas, o jų temų spektras - labai platus: nuo kreipimosi į Valstybės saugumo departamentą dėl valstybės šmeižimo kai kuriuose net ir legaliai veikiančiuose tinklalapiuose iki rašto Susisiekimo ministerijai dėl galimai neskaidriai organizuoto konkurso vienoje iš jai pavaldžių institucijų, įkeičiant didelės vertės valstybės turtą. Kalbu apie televizijos bokštą sostinėje.

3. Kiekvieną pirmadienį jau dviejose vietose (Klaipėdos miesto savivaldybėje nuo 12 val., o naujojoje mūsų partijos Klaipėdos skyriaus būstinėje, esančioje Liepų g. 49, - nuo 14 val.) susitinku su rinkėjais, kurių trūkumu skųstis tikrai negalėčiau.

Padėti stengiuosi net ir pačiais kurioziškiausiais atvejais, bent jau psichologiškai, ir visada, pirmiausiai, - žmogiškai, o ne formaliai.

Dramatiškai pasikeitusi situacija, matyt, daro stiprią įtaką interesantų srautams, o problematika - pati įvairiausia. Dažniausiai - tai žmogų kamuojančios buitinės problemos: šildymas, atliekų išvežimas, galimai nelegalios statybos, neskaidrūs konkursai, valdininkų nerangumas ir t.t.

Nors stengiuosi padėti kuo galiu, deja... Dažnokai ir Seimo nario galių nepakanka, nes atsakymai glūdi savivaldos institucijų kabinetuose.

Jau pavyko susitikti su Melnragės seniūnijos gyventojais, uoste dirbančių krovos ir laivų remonto bei statybos kompanijų vadovais, klaipėdiečių profsąjungų atstovais, organizuoti Klaipėdos universiteto bendruomenės ir vadovų susitikimą su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi, diskutuojant apie naująjį Aukštojo mokslo įstatymą.

Tokie būtų patys ryškiausi veiklos akcentai, o apie kasdienius darbus jau net ir nekalbu. Pasikeitus situacijai pasaulyje ir valstybėje, kasdien gilėjant krizei ir aštrėjant jos pasekmėms, gerokai padaugėjo darbo bei rūpesčių.

4. Nežinau, apie kokią naudą Jūs kalbate ir klausiate, tačiau tikrai į Seimą ėjau ne dėl asmeninės naudos sau. Buvimas valdančiojoje daugumoje natūraliai gal kiek labiau padeda geriau atstovauti savo rinkėjams, tačiau tai - ne esminis naudingumo koeficientas.

Apie sotesnį gyvenimą galiu pasakyti tik tiek, kad gyvenu pagal galimybes ir pagal tai deriname mūsų šeimos poreikius. O kokie mūsų penkių asmenų, netrukus pagausėsiančios dar vienu nariu, šeimos poreikiai, palieku nuspręsti Jums. Visi juk valgome, lankome kiekvienas savo darželį, mokyklą ar dirbame tiesioginį darbą, visiems reikia apsirengti ir apsiauti.

5. Matyt, teks apsispręsti, kurį atsiskaitymo už savo darbą būdą pasirinkti. Šiais laikais, kai taupyti reikia visiems ir visur, politikams net ir už tokio pobūdžio informacijos pateikimą reikia mokėti komerciniais įkainiais. Ar tai bus mūsų pačių išleistas laikraštukas, ar pateikta informacija miesto dienraščiuose, reikės pasverti efektyvumo ir kaštų santykį. O šiaip dar kas ketvirtį reguliariai susitinku su mano apygardoje esančios seniūnijos gyventojais, bendruomenių žmonėmis, mokslo įstaigų atstovais.

6. Negali Seimo nario veikloje būti sričių ar piliečius jaudinančių klausimų, kuriais į parlamentarą nebūtų galima kreiptis. Kalbant apie kuruojamas sritis Seime, mano šiandieninis darbas tai apsprendžia: informacinės ir ryšių technologijos, su inovacijomis susijusių projektų ruošimas ir svarstymas, pašto, mobiliųjų technologijų, interneto turinio priežiūros ir kiti panašūs klausimai.

7. Na, pats paprasčiausias ir trumpiausias kelias - tai to dialogo nuolatinis palaikymas ir nuoširdus jo skatinimas. Susitikimai su žmonėmis jiems priimtinu laiku, jiems patogiose vietose visais jiems rūpimais ir aktualiais klausimais - tai taip pat sprendimo būdai. Reikia nevengti susitikti ir ne tik išklausyti, bet ir išgirsti didelį paprasto žmogaus rūpestį ir bėdą, nes jam ji pati svarbiausia, didžiausia ir skaudžiausia.

8. Kalbant konstitucine terminologija, visi Seimo nariai yra lygūs. Šis argumentas beveik visada tampa pagrindiniu, kai prasideda kalba apie logišką diferenciaciją. Paklausiu retoriškai: ar Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje ar vienmandatėje apygardose, vienodai sugaišta laiko, sunaudoja kuro, taip pat ir tiek pat eksploatuoja automobilį, jei vienas iš jų gyvena sostinės centre, o kitas jo kolega yra išrinktas Skuode, Palangoje ar Klaipėdoje? Ar vienodai atsakomybę prieš rinkėjus jaučia tiesiogiai jį pažįstančių ir juo pasitikinčių žmonių išrinktas parlamentaras bei jo kolega, į Seimą patekęs pagal kurį nors partinį sąrašą? Ar "sąrašinis" parlamentaras, gyvenantis Suvalkijoje ar Dzūkijoje, jaus, pavyzdžiui, pamario krašto ar uostamiesčio gyventojų specifines problemas ir jautrius, jiems rūpimus klausimus?..

Kalbant apie spaudimą ir įtaką, tai čia veikia kiti faktoriai. Formaliai niekas negali Seimo nariui daryti įtakos dėl balsavimo ar net nuomonės, o kiek kuriam parlamentarui rūpi Lietuvos rinkėjai, vertinti gali tik jie patys. Nes jei paklausite bet kurio Seimo nario, kaip dažnai jis susitinka su rinkėjais, važinėja po Lietuvą, kiek daug interesantų jis priima ir problemų išsprendžia, spėkite iš trijų kartų, kokius atsakymus išgirsite?

Tad praktiškai tik rinkimai ir tik rinkėjų valia yra tas tikrasis, jei ne vienintelis lakmuso popierėlis vertinant tiek partijas, tiek Seimo narius.

9. Tikrai negalėčiau leisti sau tokios prabangos nusamdyti kokius nors viešųjų ryšių specialistus. Kita vertus, Jūs juk klausiate manęs ir abejoju, ar norėtumėte kad aš atsakinėčiau Jums savo padėjėjų, nors ir labai juos gerbiu bei vertinu, lūpomis. Visada buvau, esu ir ateityje liksiu tiesaus ir atviro bendravimo šalininkas. Tad atsakau - viską pasakiau pats ir tai, ką galvoju, nors gal koks nors viešųjų ryšių specialistas būtų pataręs visiškai priešingai.

Denisas NIKITENKA