Kaip pragyventi iš pensijos: 14-oji diena

Kaip pragyventi iš pensijos: 14-oji diena

Eksperimentas


Keturioliktoji "Vakarų ekspreso" eksperimento, kaip pragyventi iš pensijos, diena jo dalyvei Danguolei Kokštienei buvo išskirtinė nebent dėl telefoninių pokalbių gausos.

Eksperimento išgarsinta 71-erių metų moteris sulaukia vis daugiau dėmesio ir skambučių. Mobiliojo telefono ponia Danguolė neturi, o laidinis jos gyvenime yra labai svarbus.


Dienos balansas - 4,27 Lt


Nors ponia Danguolė nevartoja cukraus, vis dėlto nusipirko jo kilogramą - sakė, kad svečiams - 2,88 Lt. Taip pat pirko bandelių - 1,39 Lt. Iš viso išleido 4,27 Lt.


Tądien moteris valgė du virtus kiaušinius su duonute, užtepta margarinu, išgėrė artipilnę stiklinę vakarykščiai išsispaustų natūralių greipfrutų sulčių, balintos kavos, kiniškų rožių arbatos, sukramsnojo bandelę. Išsivirė makaronų, pagardintų tarkuotu fermentiniu sūriu.


Trumpam buvo užbėgusi viena iš draugių. Ji Danguolę nudžiugino pakalnučių puokštele. Visa kita - kaip paprastai: paskaitė laikraštį, po pietų kiek nusnūdo, pažiūrėjo žinias per televiziją, "Dviračio šou".


Ryšys su pasauliu


Tądien D. Kokštienė neįprastai daug bendravo telefonu.


Su kuo gi moteris dažniausiai kalbasi? "Su viena iš klaipėdiečių draugių, kuri dabar guli ligoninėje Vilniuje", - net nesusimąsčiusi atsakė ponia Danguolė. Kasdien po 20 valandos jos dalijasi įspūdžiais ir mintimis, džiaugiasi ar guodžiasi, jei dėl ko nors sielvartauja.


Po 20 val. Danguolė pagal užsisakytą telefoninių pokalbių planą gali kalbėti kiek nori. Dar ji yra užsisakiusi tarptautinių pokalbių planą. Šis jai svarbus todėl, kad Londone gyvena anūkė, o Berlyne - dukterėčia. Dar ji skambina į Vilnių, Kauną, Anykščius, Kazlų Rūdą, Panevėžį. Šiuose miestuose gyvena giminaičių ir draugų, Kazlų Rūdoje pas kitus senelius vasarą atostogauja anūkėliai.


"Kai būna šildymo sezonas, dažniau man nei aš jai iš Londono skambina anūkė. Ji laidinio telefono neturi, tik mobilųjį. Iš mano laidinio paskambinus, minutė pokalbio su ja kainuoja vieną litą. Tai Milda yra prisakiusi man neišlaidauti ir pati labai dažnai paskambina. Bet aš vis tiek neiškenčiu... O vasarą tai dar tankiau neiškenčiu", - neslėpė moteris.


Klaipėdiškiams anūkėliams irgi neiškenčia nepaskambinusi. Paklausta, kiek daugiausiai yra prakalbėjusi, ponia Danguolė sakė, jog tai buvę beveik 70 Lt.


"O šiaip už telefoninius pokalbius paprastai moku 40-60 litų kiekvieną mėnesį",- sakė ponia Danguolė, kuriai telefonas yra labai svarbi priemonė bendrauti.


Tautos balsas


Rūta


Kviečiu žurnalistus paanalizuoti pardavėjos gyvenimą, kuri į rankas gauna 590 Lt, viena augina du vaikus (sūnus - abiturientas, mažasis - penktokas, alimentų negauna).


Laima


Senjorų be galo gaila, nes kas jau kas, o jie tai tikrai verti pagarbos. Deja, sulaukę garbaus amžiaus, priversti elgetauti. Tokie dalykai pirmiausiai turėtų badyti akis mūsų valdžios vyrams.


Juozas


O kaip išgyventi senolėms, kurių alkoholikai, narkomanai vaikai pensijos gavimo dieną ateina ir atima po 200 litų? Juk pareiškimo policijai dėl "mylimo" sūnelio ar anūko nerašys...


L.D.


Seniai pažįstu ponią Danguolę - inteligentiškas, taktiškas ir šviesus žmogus. Graudu, kad jos ilgametis sąžiningas darbas taip teliko įvertintas. Gėda valstybei, kad sąžiningi žmonės taip nustekenti. Brazauskai, o kada ponia Danguolė galės sau leist į Graikiją nuvažiuot? Ar tik jūs nusipelnęs? Kodėl ES gina tik kalinių ir psichikos ligonių teises? Ar čia ne genocidas?


Ramūnas


Šaunuolė senjora. Tegu kiekvienas iš mūsų pabando taip išgyventi! Nereiks jokių realybės šou.


Steponas


Kai dar sykį per televiziją parodė "vargšą" turtuolį, kilo pašėlęs noras protestuoti, kaip prancūzams. Manau, pensininkai, gaudami mažas pensijas, skursta todėl, kad dalis lietuvių yra pralobę nesąžiningai. Antra, nereikėtų kelti algų iki 7000-15000 Lt ar panašiai, o sutvarkyti žmonių, kurie atidirbo 40 metų, atlygį. Jie turi teisę nors vidutiniškai gyventi. Ar tai supranta valstybės vadovai, miesto merai? Ir Klaipėdoje, ir kituose miestuose tarybos nariai galėtų pasidomėti pensininkų pragyvenimo problemomis, ieškoti radikalių būdų jiems padėti. Juk galima rasti daugybę variantų. Bet beveik jie visi rūpinasi tik savo reikalais, dažnai pamiršdami net savo tėvus, artimuosius. Tokie "vargšai-turtuoliai" sėja nesantaiką ir pagiežą.


"Ziuzia"


Nejaugi žmogus, visą gyvenimą dirbęs, tik tokios senatvės nusipelno? Gėda mūsų valdžiai!


Gražina JUODYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder