Kaip pragyventi iš pensijos: 16-oji diena

Eksperimentas

Perversmus šalies valdžioje "Vakarų ekspreso" eksperimento, kaip pragyventi iš pensijos, dalyvė Danguolė Kokštienė vertina santūriai, bet optimistiškai.

Pasak moters, ji niekada nebuvo abejinga politiniams įvykiams, tačiau politikus ji labiau renkasi ne pagal jų "politinį profesionalumą", o pagal asmeninį žavesį.

Balansas - 0 Lt

Ketvirtadienį Danguolė nieko nepirko.

Ryte valgė iš anksčiau turėtą obuolį, manų košės su cinamonu, gėrė kiniškų rožių arbatos.

Pietums - burokėlių sriuba su 1,5 kubelio grybų sultinio. Sriubą užsibalino grietinėle, kuri nusistovėjo ant turguje pirkto pieno. Išsivirė bulvių.

Vakare išgėrė pieno, užsikando riekele duonos.

Tądien moterį aplankė jauna draugė, kuri nuvalė kambario langą, išskalbė ir pakabino užuolaidas. Be to, skambino anūkė iš Londono. O šiaip diena praėjo kaip įprasta: laikraštis, televizija, žinios, tiesa, pastarosios ypatingos - su Algirdo Brazausko atsisveikinimu.

Žavi asmenybės

Ponia Danguolė sakė, kad politiniams įvykiams niekada nebuvo abejinga. Tačiau šyptelėjusi pridūrė: "Iš manęs politikos apžvalgininkė, kaip iš ožkos agrarininkė". Nepaisant to, savo nuomonės ir kai kurių politikų charakteristikų išsakyti ji nevengė.

"Gimiau anuometinėje nepriklausomoje Lietuvoje. Ir kai ką iš tų laikų prisimenu. Vokiečių okupacijos metais lietuvybė nebuvo itin slopinama. Nors dainuodavome "Lili Marlen", tačiau mūsų kultūra buvo gyva. O štai po karo kuo toliau, tuo su mūsų kalba ir kultūra buvo blogiau. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą labai giliai išgyvenau. Tai buvo stebuklas, nes net neįsivaizdavau, kad jis gali įvykti",- ir dabar, po 16 metų, jaudindamasi apie patirtus jausmus kalbėjo moteris.

Na, o apie šios savaitės įvykius ji tepasakė tiek: "Dėl permainų Lietuvos Vyriausybėje padėtis nėra iš lengvųjų. Tačiau permainų tikrai reikėjo. Esu optimistė - sunku, bet po truputį išsikapstysim ir iš tos padėties".

Paklausta, kuriais iš politikų pasitiki labiausiai, ponia Danguolė pabrėžė, jog vienareikšmiškai į tokį klausimą atsakyti negalėtų: "Politikoje ir politikuose įžvelgiu ir gera, ir bloga. Dėl tiesos sakymo visada imponavo ir tebeimponuoja Aloyzas Sakalas. Kadaise žavėjausi Kęstučiu Glavecku, tačiau jo autoritetą mano akyse aptemdė melai dėl kelionių". Kol buvo aktyvioje politikoje, neabejotinu autoritetu jai buvo Eduardas Vilkas, žavėjosi Aleksandro Abišalos ryžtingumu, kai jis tapo premjeru.

Dabar moteris nebeturi iliuzijų dėl partijų: "Jos byra, jungiasi, vėl byra. Vienų programos nesiskiria nuo kitų. Tad aš, gal ir labai subjektyviai, labiau orientuojuosi į asmenybes. Gal net ne į jų, kaip politikų, profesionalumą, bet būtent į asmenybių žavesį".

Iš klaipėdiečių Seimo narių Danguolė žavisi politikon įbridusiu Vytautu Grubliausku. Imponuoja Rimanto Taraškevičiaus, Vytauto Čepo, Eugenijaus Gentvilo darbai ir žodžiai.

"Gerbiu Vytautą Landsbergį. Už didžiulę riziką atkuriant nepriklausomybę, už intelektą, gražią ir vaizdingą lietuvių kalbą, tautos budinimą. Pagaliau, darbštumą - kiek jis yra parašęs apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Tačiau profesoriaus nesudievinu - su miniomis neskandavau jo pavardės, kada reikėjo ir nereikėjo",- toliau dėstė ponia Danguolė.

Ji žavėjosi ir Algirdo Brazausko "gaspadoriškumu", sugebėjimu bendrauti su Lietuvos žmonėmis - žemdirbiais ir intelektualais, jaunais ir garbaus amžiaus. Bet tą žavesį aptemdė "šeimyninės rangos" dalykėliai.

Apie dabartinį Lietuvos prezidentą moteris kalbėjo šykščiai: "Man jis atrodo labai doras žmogus. Bet jam sunku ir sudėtinga. Daug metų gyvenusiam svetur, jam reikia labai stiprios komandos. O tokios jis niekada neturėjo".

Gražina JUODYTĖ