Eksperimentas
Tryliktąją dieną po pensijos gavimo "Vakarų ekspreso" eksperimento, kaip pragyventi iš pensijos, dalyvė Danguolė Kokštienė praleido gana monotoniškai, nors moteris pripažįsta, jog dėl eksperimento iš aplinkinių ji sulaukianti kur kas daugiau dėmesio nei anksčiau.
Dienos balansas - 0 Lt
Pirmadienį ponia Danguolė niekur nėjo ir nieko nepirko. Valgė iš vakaro išmirkytų džiovintų vaisių, pabaigė nuo vakar likusią burokėlių mišrainę, iš trijų greipfrutų išsispaudė natūralių sulčių. Vieną porciją - artipilnę stiklinę - išgėrė, kitą porciją atidėjo rytdienai. Vakare išsivirė miltinių leistinukų pieniškos sriubos ir prisipažino, kad jos suvalgė daugiau nei paprastai.
Tądien moteris sulaukė daug skambučių. "Kai prasidėjo eksperimentas, jaučiu padidėjusį dėmesį mano personai",- tarsi pasiteisino ponia Danguolė.
Kaip ir kiekvieną dieną, ji skaitė laikraštį. Pasiklausė Džo Daseno dainų. Vakare guldamasi moteris nuogąstavo, kad gali neužmigti, tad susirado kadaise jai padovanotą kasetę su relaksacine Grigo, Šopeno muzika. "Joje yra ir natūralių garsų - loja šuva, ošia jūra, čiulba paukščiai", - sakė Danguolė ir teigė, kad užmigo be trikdžių.
"Mažasis princas" - išskirtinė knyga
Apie knygas ponia Danguolė galėtų kalbėti valandų valandas. Ne todėl, kad jos profesija - bibliotekininkė. O todėl, kad be knygų ji savo gyvenimo tiesiog neįsivaizduoja. Kelis kartus moteris buvo sukaupusi neblogas knygų kolekcijas, bet, keičiantis gyvenimo aplinkybėms, jas yra padovanojusi.
Beje, knygas kaupti jai nebuvo jokio reikalo: juk dirbo bibliotekose, kuriose bet kuri knyga - po ranka.
Namų biblioteką ponia Danguolė turi ir dabar. Bet joje - daugiausia informacinių leidinių: enciklopedijos, lietuvių kalbos kultūros žinynai. Yra joje ir lietuvių klasikų knygų, užsienio, rusų rašytojų kūrinių.
Tačiau šioje namų bibliotekoje Antuano de Sent Egziuperi knyga "Mažasis princas" padėta atskirai. "Šią knygą prieš keturiasdešimt metų man padovanojo jaunystės draugas. "Mažasis princas" tapo išskirtiniu, nuolat skaitomu kūriniu. Kai 1982 metais pasirodė antrasis leidimas, aš nusipirkau gal dešimt egzempliorių - dovanoms. Juk knygos tuomet buvo pigios... Man labai gaila, kad "Mažojo princo" idėjas ir turinį "užtąsė" panašiai kaip Oginskio polonezą "Atsisveikinimas su Tėvyne". Nuorodos į "Mažąjį princą" tapo banalios", - apgailestavo ponia Danguolė.
Mėgstamiausias jos poetas - Vincas Mykolaitis-Putinas. Tačiau patinka ir Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis. "Aš tolstu nuo tavęs kaip tolsta laivas nuo ūkuose panirusių krantų. Po pirmo apsvaigimo išsiblaivęs, aš viską kuo geriausiai suprantu", - kiek susijaudinusi A. Baltakio posmą padeklamavo ponia Danguolė.
Kaip kokia nuotaika, ji gali pasiimti ir Maironio, ir Brazdžionio, ir Miškinio ar Aisčio poezijos. "Bet negalvokit, kad aš jau tokia rimtuolė, nugrimzdusi tik į klasikus. Mėgstu Jurgos Ivanauskaitės, Ričardo Gavelio, Sigito Parulskio, Jurgio Kunčino kūrybą, Henriko Čigriejaus eiles. Skaitau ir naujausią literatūrą: "Panelės Smilos sniego jausmą", "Gyvenimą pagal Garpą", "Da Vinčio kodą",- vardijo moteris. O kai nori pasijuokti, susiranda Michailo Zoščenkos ar Ilfo ir Petrovo knygas. Na, ir Juozo Erlicko kūrybą, kurią be galo mėgsta.
Jau anksčiau rašėme, kad naujausias knygas paskaityti poniai Danguolei paskolina kaimynė. Dažniausiai tai - bibliotekinės knygos. Užsiminėme, kad vieną kitą knygą moteris leidžia sau ir nusipirkti. Bet štai atsiminimų apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską ir jo pamokslų rinkinio Danguolė neįstengė nusipirkti. "Kol kas net paskaityti jų dar negavau. Gal kada nors..." - svajoja moteris.
Gražina JUODYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą