Kaip švęsime Lietuvos šimtmetį?

Kaip švęsime Lietuvos šimtmetį?

Nors 2018 m. vasario 16-oji, kai minėsime 100-ąsias laivės metines, dar tolokai, tačiau Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus nariai jau dalinasi mintimis ir ieškojo atspirties taško, kaip reikėtų paminėti šią datą.

Klaipėdoje surengtos diskusijos metu LMA viceprezidentas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys Domas Kaunas sakė, kad pirmiausia reiktų išgryninti per pastarąjį šimtmetį nuveiktus darbus, kuriuos dera paminėti. Profesoriaus nuomone, reikia galvoti ne tik apie 1918-uosius, bet ir laiką iki Nepriklausomybės Akto pasirašymo ir po to, nes abiem periodais nuveikta daug reikšmingų darbų, kurie ir lėmė valstybės laisvę.

"Taip pat galime paklausti - ar mes pažįstame visas asmenybes, kurios prisidėjo prie laisvės kūrimo? Klaipėdos universitetui derėtų paieškoti nusipelniusių žmonių, vietų, įvykių, kuriuos vėliau būtų galima pavaizduoti, pavyzdžiui, kilnojamojoje parodoje," - samprotavo D. Kaunas.

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Aleksandras Vasiliauskas sakė, kad iki 2018 m. reikia strategiškai susidėlioti prioritetus ir tuomet sukurti planą: "Svarbiausia atsakyti į klausimą: kokią Lietuvą mes norime matyti?" Vis dėlto ekonomistas sakė, kad švaistyti pinigus vien tik smagiam šventimui būtų neracionalu. Esą geriau galvoti apie Lietuvos ateitį.

Profesorius Algirdas Gaižutis pasiūlė praktišką planą, teikiantį apčiuopiamų rezultatų: "Šimtą laisvės metų paminėkime sutvarkydami 100 Lietuvos mokyklų. Padarykime vaikų rašinių konkursą, pavyzdžiui, "Kodėl aš myliu Lietuvą?" O prezidentė lai apdovanoja šimtą geriausių rašytojų. Juk išsklaidyti ir taip nedideles lėšas į visas puses būtų tiesiog neprotinga."

Profesorius Vytautas Basys juokavo, kad jis, kaip medikas, šimtmečio proga galėtų išgydyti visus Lietuvos žmones.

"O jei rimtai, sveikatos sistemos požiūriu prieš šimtą metų Lietuva buvo gūdi provincija. Egzistavo didelis mirtingumas ir sergamumas. Vienintelis dalykas, kuris mus gelbėjo, buvo didelis gimstamumas", - dėstė profesorius.

Anot V. Basio, vienas svarbiausių rodiklių medicinoje - kūdikių ir vaikų mirtingumas - Lietuvoje šiandien yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

"Šį rodiklį lėmė kultūra, mūsų išsilavinimas, mokslo laimėjimai. Visa tai - kasdieniais darbais pasiekti rezultatai. Ką mes pastatytume: paminklą ar rūmus, tai būtų tik mažas ženklas mūsų nuveikto darbo per pastarąjį šimtmetį. Tad nuoširdžiai dirbkime ir būkime laimingi", - palinkėjo V. Basys.

Verdant diskusijai, nuspręsta, kad šiuo metu svarbiausia rasti daug alternatyvų, o ateityje surengti dar vieną viešą diskusiją.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder