Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) ketvirtadienį patvirtinus rekomendacinį svetimžodžių atitikmenų sąrašą, internete įsiplieskė diskusijos - pavyzdžiui, dėl siūlymo sąvoką "face control" keisti lietuviškąja "nuožvalga".
"Žmonėms, iki šiol nesusidūrusiems su siūlomu žodžiu, atrodo, kad kalbos komisija jį sukūrė pati. Tačiau mes teikiame svarstyti tik stebėsenos rezultatus, tik tuos žodžius, kurių yra vartosenoje, - akcentavo VLKK specialistai. - O kuris variantas prigis - labai sunku prognozuoti."
Anot komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės, nereikėtų pamiršti, kad šiomis dienomis kalbininkų nurodomi teiktini svetimžodžių atitikmenys yra rekomendacinio pobūdžio.
1997-aisiais patvirtintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, kurį studijuoja kiekvienas besimokantis kalbos kultūros, jau tapo istoriniu lietuvių kalbos raidą iliustruojančiu dokumentu - jis nebėra pildomas. Pokalbininkės teigimu, ateities kelias - patariamasis darbas su kalbos vartotojais, kuriame svarbu atsižvelgti ir į teoriją, ir į kalbos praktiką. O ši - įvairi ir spalvinga, mat kalbos leksikos sluoksnis yra pats nepastoviausias.
Nuo kulinarijos iki meno
Šią savaitę kalbininkų patvirtintame svetimžodžių atitikmenų sąraše, sudarytame atsižvelgus į žodžio variantų vartosenos dažnį šalies interneto tinklalapiuose, yra dešimtys žodžių, daugiausia - iš kulinarijos, muzikos, meno sričių.
Anot VLKK pirmininkės Irenos Smetonienės, prie lietuvių kalbos sistemos adaptuoti tokie muzikalūs maisto produktų ir patiekalų pavadinimai, kaip vasabiai, gaspačas, tortilja, fokačija, čiabata, paelija, ravioliai, lazanija. Pastarąjį lietuvių pamėgtą italų virtuvės patiekalą, kaip rodo kalbos praktika, liaudyje mėgstama vadinti ir lakštinių apkepu.
Itališko "rizotto" atitikmuo - ne tik "rizotas", bet ir visiškai lietuviškas "daugiaryžis". O kuskuso kruopas galima vadinti ir "kruopainiais" - toks variantas vartojamas oficialiuose Europos Sąjungos dokumentų vertimuose, tad kalbos komisija šio žodžio nepripažinti negali.
"Arthouse" patariama keisti "nekomerciniu kinu", "portfolio" - "portfeliu", "aplanku", "rinkiniu", o mados mėgėjams aktualūs "vintažas" bei "glamūras" - visateisiai sulietuvinti žodžiai.
 |
| Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė primena, kad šiomis dienomis kalbininkų nurodomi teiktini svetimžodžių atitikmenys yra rekomendacinio pobūdžio. |
Patogiai linksniuojamų muzikos stilių pavadinimų (hausas, fankas, pankrokas, regis, hiphopas) kaimynystėje įsitaisė neįprastai skambantys variantai "džiunglių (stiliaus) muzika" (vietoje "jungle") bei "šaltasis džiazas" ("cool jazz"). Pasak I. Smetonienės, įtraukti į teiktinų variantų sąrašą pastaruosius atitikmenis įpareigojo muzikos specialistų požiūris - esą užfiksuota šių žodžių vartojimo atvejų, be to, juos į enciklopediją įtraukė muzikos specialistai. "Mūsų rekomendacijos negali prieštarauti enciklopedijoms ir žodynams", - akcentavo VLKK pirmininkė.
Komisija oficialiai į teiktinų variantų sąrašą įtraukė ir savaime kalbos vartosenoje prigijusį "tinklaraštį" (vietoje "blogo") bei "grojaraštį" (vietoje "playlist").
Gerosios praktikos pavyzdžiai
Visa kalba - iš gyvenimo, ir naujadarų bei svetimžodžių joje juo daugiau, kuo daugiau atsiranda įvairių naujovių mūsų kasdienybėje. Pasak Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjo Albino Drukteinio, šiuo metu naujai į kalbą ateinančių svetimžodžių srautas - gerokai mažesnis, nei prieš 10-15 metų patyrus skaitmeninių technologijų protrūkį.
Per šį laikotarpį lietuvių kalba praturtėjo gausybe naujų žodžių, kurių sėkmingos adaptacijos galimybėmis pradžioje neretai buvo abejojama.
"Tinklaraštis" nustebino pačius kalbininkus - kadaise konferencijos metu nedrąsiai pasiūlytas šis "blogo" atitikmuo puikiai prigijo kalboje. Panašus ir "grojaraščio" likimas. "Šis žodis taip pat išplito anksčiau, nei jį pasiūlė kalbininkai, o dabar sulaukė oficialaus patvirtinimo. Jis nėra labai sklandžios darybos, bet jau įprastas ir vartojamas", - sakė pokalbininkas.
Apžvelgdamas pastarųjų keliolikos metų kalbos raidą, A. Drukteinis išskyrė ir daugiau sėkmingai prigijusių svetimžodžių lietuviškų atitikmenų: pavyzdžiui, "dažasvydis" (vietoje "paintball"), "sauskelnės" (vietoje kurį laiką karaliavusių "pampersų"), "spragėsiai", sėkmingai konkuruojantys su "popkornais", kaip ir "imeilas" - su "elektroniniu paštu".
Greitai sugalvoti greito maisto patiekalų pavadinimai "mėsainis" ir "dešrainis" įveikė kadaise gana agresyvų "hamburgerį", o riedučiai - "rolikus".
Priedėlį "smart" tapo populiaru keisti "išmaniuoju" (pvz., "išmanusis telefonas"), ir kalbininkui įdomu, ar šis variantas prigis.
I. Smetonienė paminėjo ir gana sėkmingai gyvuojantį "atmintuką", informatikų vartoti pradėtą vietoje griozdiško "USB rakto", viešojoje kalboje prigijusį "riedį" ("segway") bei "programišių" (vietoje "hakerio"), dėl kurio priesagos anksčiau ir patys lituanistai burnoję. Terminijoje vietoje "monitoringo" populiari tapo "stebėsena".
O štai sena diskusija, kas tiksliau - "marketingas" ar "rinkodara", atrodo, nesibaigė, mat specialistai linkę kartoti, jog lietuviškas variantas esąs per siauros reikšmės. Anot VLKK Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėjos Audros Ivanauskienės, neseniai per specialistų susitikimą kalbininkai pasiūlė rinkodarininkams kritiškai įvertinti žodį "marketing". "Juk ir jis tiesiogiai pasako ne tiek, kiek reiškia - regis, angliškas variantas paprasčiausiai atrodo gražesnis, įdomesnis ir tarsi savaime geresnis", - svarstė pokalbininkė.
Tampa anekdotais
A. Ivanauskienė pastebi, kad kalbos tvarkyboje netrūksta istorijų, dėl įvairių priežasčių tampančių mitais ir anekdotais. Vienas iš jų - žodis "vaizduoklis", kalbininkams iki šiol prikišamas kaip neišradingas "kompiuterio monitoriaus" atitikmuo.
"Tačiau "vaizduoklis" - ne kalbininkų, o informatikos specialistų pasiūlytas žodis, pastarųjų vartojamas siaura reikšme, tai - monitoriaus dalis, - patikslino A. Ivanauskienė. - Tai tėra subtilybė, bet specialistams ji svarbi, ir jie nenori atsisakyti šio termino. Tačiau "vaizduoklis" nėra "monitoriaus" atitikmuo ir keisti vieno žodžio kitu bendrinėje kalboje nereikia."
Kuriozų netrūksta - eidami gatve, žmonės burnoja, esą kalbininkai apleidę darbą ir nieko nepadaro dėl užsienietiškų pavadinimų gausos. "Tačiau nereikėtų painioti užsienio prekių ženklų ir pačių lietuvių pasiūlytų įstaigų ir įmonių pavadinimų. Konsultuojant verslininkus telefonu, ne kartą yra tekę aptarti pavadinimą užsienio kalba. Štai sumanius keisti lietuvišką "išparduotuvę" anglišku atitikmeniu "outlet", buvo argumentuojama šitaip: "išparduotuvė" turinti neigiamą atspalvį, esą čia išparduodamas šlamštas, o "outlet" - jau tarsi kokybės ženklas", - pasakojo lituanistė.
A. Ivanauskienė akcentavo, kad kalba nėra lituanistų ar kurios nors visuomenės grupės nuosavybė, tad ir atsakomybę už ją turėtų jausti kiekvienas kalbos vartotojas. "97 proc. mano perskaitytų interneto komentarų apie "nuožvalgą" kritikavo šį atitikmenį. Tačiau argumentuoto pasiūlymo, koks galėtų būti kitas teiktinas variantas, neaptikau nė vieno", - konstatavo pokalbininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą