„Vienas iš dažniausių stereotipų, kad mūsų valstybę galima užimti per valandą, dieną ir panašiai. To iš principo negali įvykti ir visuomenė gai būti rami, nes bet kokia operacija yra susijusi su tam tikrais veiksmais, o nuslėpti pasiruošimo veiksmų neįmanoma“, - penktadienį Seime diskusijoje apie pilietinę gynybą sakė D.Mockūnas.
„Jeigu reikia įvykdyti operaciją, reikia pakelti pajėgas, jas perdislokuoti, tai milžiniški ištekliai, kuriuos reikia sukaupti tam tikrose vietose. Jei tai pratybos - reikia aprūpinti šaudmenimis, pratybose šaudmenys paprastai neišduodami. Stebimi ne tik kariniai indikatoriai, bet ir politiniai, socialiniai, ekonominiai, problema ne pastebėti, o laiku sureaguoti. Visiško netikėtumo faktorius neįmanomas“, - kalbėjo kariuomenės atstovas.
Kitas gajus stereotipas, pasak D.Mockūno, yra tai, jog NATO negintų Lietuvos. Pasak kariuomenės atstovo, suprantama, kad NATO pajėgoms atsisakius ginti Aljanso šalį griūtų visa sistema.
„Sugriauti tos sistemos, aš manau, niekas nesiryžtų. Yra praktiniai žingsniai padaryti, kurie rodo, kad mus ruošiasi ginti, jei taip atsitiktų, yra NATO planai, ir strateginių operacijų, ir taktinio lygio planai, yra apgalvoti visi atvejai. vyksta nuolatinės konsultacijos mūsų regiono klausimu“, - pažymėjo D.Mockūnas.
Jis taip pat pažymėjo, jog kariuomenė gynyboje - tik ledkalnio viršūnė, nes svarbu rezervo pasiruošimas, piliečių pasirengimas gynybai, plačiąja prasme. „Ne visi rezervistai turi stoti ginti valstybės su ginklu. Yra Vyriausybės patvirtinta 19 gyvybiškai svarbių funkcijų, kurių kiekvienai užtikrinti reikalingas visų mūsų indėlis. Mobilizaciniu atveju kiekvienas pilietis gali dalyvauti. Svarbu užtikrinti funkcijas, kurios reikalingos ne tik kariuomenei, bet ir visos valstybės funkcionavimui“, - kalbėjo kariuomenės atstovas.
Diskusiją pradėjęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pažymėjo, jog „V.Putino režimo agresija verčia permąstyti, ką esame padarę, ir ko nesamę padarę, kad pilietinė gynyba turėtų sisteminį pobūdį“.
Pasak liberalų atstovo, tam reikalingi ir teisinės bazės pokyčiai, nes ne visi įstatymai priimti, kad šalis turėtų labiau organizuotą pilietinę gynybą.
„Reikia kalbėti apie tai, ką kiekvienas galime padaryti kaip savo sričių profesionalai, kad žmogus, gyvenantis Lietuvoje, ir norintis, kad šalis būtų saugesnė, nebūtinai su ginklu rankose, bet savo veikla, išmanymu, galėtų prisidėti prie šalies pilietinės gynybos“, - sakė E.Masiulis.
Seime penktadienį Liberalų sąjūdžio frakcija surengė diskusiją aptarti pilietinės gynybos klausimams.
Vėliau penktadienį Vilniaus Gedimino pilies bokšte priesaiką duos nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Prasidėjus Rusijos agresijai išaugo susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga - į Vilniaus šaulių kuopą pastarąjį mėnesį kreipėsi 50 kandidatų. Didžioji jų dalis penktadienį duos Lietuvos šaulio priesaiką.
Tarp naujokų, kurie prisieks Vilniaus Gedimino pilies bokšte, yra verslininkų, teisininkų, ekonomistų, fizikų, elektronikos inžinierių, valstybės tarnautojų, politikų, žurnalistų.
1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą