Kartu su kapinių sargo nameliu privatizuojama ir keletas kapų

Tingi net inventorizuoti

Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo, kad kapinių apskaitos situacija yra nepatenkinama. Labai lėtai vyksta laidojimo vietų inventorizacijos procesas, kai kapinių žemės sklypai turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Be to, savivaldybės, sudarydamos kapinių sąrašus, ne visada apskaito visas palaidojimo vietas, kurios yra jų administruojamoje teritorijoje. Visa tai apsunkina tinkamą apsaugą ir neleidžia kurti ilgalaikės tęstinės tokios rūšies objektų apsaugos strategijos bei tinkamai planuoti savivaldybės teritorijos plėtrą.

„Pavyzdžiui, Vilniaus Bernardinų kapinės net nėra įrašytos į kadastrą, todėl, pavyzdžiui, jų koplyčios negalime restauruoti. Negalime restauruoti, nes ji kabo ore. Dėl inventorizavimo yra visiška netvarka. Nežinau, kodėl savivaldybės jų neinventorizuoja. Panašu, kad ne pinigų, o noro nėra“, - „Respublikai“ sakė komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Kapai tampa kiemais

Dėl to, kad kapinių teritorijose išlikusiuose kapinių sargo, ritualinių paslaugų pastatuose buvo apsigyvenę žmonės, per privatizavimą kai kurie kapinėse esantys statiniai atiteko privatiems asmenims. Šiuo metu jie siekia suformuoti žemės valdas, tad, siekiant to išvengti, būtų tikslinga išpirkti tokius pastatus.

„Žmonės net kapinėse sugebėjo privatizuoti žemę. Kai kapinės nėra inventorizuotos, kas nori, atrėžia gabaliuką sau ir inventorizuoja. Jei namas stovi prie kapinių, tai kodėl žmogui neatsirėžti didesnio gabalo kiemui? Ypač tai būdinga senoms kapinėms“, - paaiškino G. Drėmaitė. Komisijos pirmininkės teigimu, tikriausiai bus kreiptasi į teismus, kad tokie privatizavimai būtų paskelbti neteisėtais.

Anot jos, neretai naujai pastatyti antkapiniai paminklai istorinėse kapinėse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą, užgožia vertingus antkapius ir formuoja naują vizualinę aplinką. Kapinių tvarkymo taisyklėse numatyta galimybė pakeisti avarinės būklės antkapinius paminklus naujais, tačiau neparengta šią procedūrą numatanti tvarka. Tiesa, pasak G.Drėmaitės, paminklų aukštingumo ribojimas (ne daugiau kaip 1,2 metro nuo žemės paviršiaus) nėra tikslingas kaimo kapinėms, kur tebėra populiari kryždirbystės tradicija.

Nesilaiko teisės aktų

Pastebėta, kad tik retais atvejais vykdomas Kapinių tvarkymo taisyklių punktas, kuriame nurodyta, kad prie įėjimo į kapines turi būti įrengtas informacinis stendas ar informacinė lenta. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai turėtų būti nurodomi būtent informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.

G. Drėmaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje saugomomis kultūros vertybėmis skelbiamos ne tik visos kapinės, bet ir valstybei nusipelniusių žmonių kapai ar įvairių istorinių įvykių metu žuvusių asmenų palaidojimo vietos. Tačiau daugelis rašytojų, poetų, dailininkų, kompozitorių, aktorių, valstybės veikėjų, Lietuvos karių, knygnešių, sukilėlių, mokslo veikėjų ir kt. kapų, nors ir įrašytų į Kultūros vertybių registrą, yra neprižiūrimi, jų antkapiniai paminklai netvarkomi ir jie nyksta.

„Taip pat negali būti pamiršti ir su kariniais veiksmais susiję palaidojimai: Nepriklausomybės kovų bei rezistencinio pasipriešinimo kovų dalyvių kapai, kitų valstybių karių kapinės“, - akcentavo G. Drėmaitė.