Jie aiškina, kad kaštonų lapų pavidalą keičia lapus puolanti kaštoninė keršakandė. Tai ne virusas ar bakterijos, o keršųjų kandelių mikrodrugiai ir jų lėliukės. Praėjusių metų vasarą buvo manoma, kad šie gyviai gali išnaikinti visus Lietuvos kaštonus, bet, nepaisant medžių lapų džiūvimo ir kritimo, šiemet jie ir vėl sužaliavo kaip kasmet.
Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo direktorės Onos Rūtos Žadeikienės teigimu, keletas žmonių baimindamiesi galimo kaštonų išnykimo buvo atėję ir klausė, ką daryti su ir vėl ruduoti pradedančiais kaštonų lapais.
"Nereikia daryti tragedijos, gamta pati susitvarko", - ramina O. R. Žadeikienė.
Su šiuo metu atsirandančiais lapų parudavimais kovojama - pažeisti medžių lapai yra deginami, kompostuojami su dideliu kalkių kiekiu arba apipurškiami specialiomis cheminėmis priemonėmis. Pastarasis variantas yra naudojamas rečiausiai, nes to negalima daryti miesto mastu. Medžiai purškiami šiais chemikalais tik toli nuo žmonių gyvenviečių.
O. R. Žadeikienės teigimu, kol kas tokių lapų yra nedaug ir tai leidžia prognozuoti, jog šiemet kaštoninės keršakandės paplitimas bus mažesnis: "Nebūtina iš karto pilti chemikalų, jeigu gamta sukūrė vabaliuką - ji pati su juo ir susitvarkys."
Į KU Botanikos sodą buvo atvykę Valstybės augalų apsaugos tarnybos Augalų karantino skyriaus atstovai, kurie tiria augalų susirgimus. Sodo direktorei dėl kaštonų problemos jie nieko konkretaus nepasakė. Kol kas nežinoma, kokio masto keršakandžių puolimas Lietuvoje bus šiemet, tačiau apie visiško kaštonų išnykimo artimiausiu metu riziką neužsiminta.
NEIŠNYKO. Pernai vasarą buvo manoma, kad kaštoninė keršakandė gali išnaikinti visus Lietuvos kaštonus, tačiau to neatsitiko.
Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą