Penktadienį Kaune atidaromas ant senų pagrindų nutiestas platesnis nei buvo, ir žinoma, gerokai modernesnis Panemunės tiltas, jungiantis Panemunę su Šančiais bei likusia miesto dalimi. Gyventojai, priversti kęsti daugybę nepatogumų ir gaišti nemažai laiko kelionėms aplinkkeliu, naujo tilto laukė trejus metus.
Pagal iškilmių scenarijų, šio projekto pabaigtuvių šventėje įvyks Panemunės ir Šančių bendruomenės susitikimas tilto viduryje. Panemuniškius atves toje Nemuno pusėje gyvenantis Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, nuo Šančių pusė atkeliausiančius kauniečius bei jų svečius atlydės Premjeras Algirdas Butkevičius. Bendruomenėms susitikus, garbūs asmenys perkirps naujojo Panemunės tilto atidarymo juostelę.
Iškart po trumpos ir kuklios ceremonijos tilto viduryje vyks spaudos konferencija, kur Premjeras, ministras, Kauno meras bei tilto statytojai atsakys į žurnalistų klausimus. Ceremonijos dalyviai netrukus po konferencijos užleis tiltą transportui. Į Kauno dangų pakilus šimtams tilto spalvų balionų, prasidės intensyvus automobilių bei pėsčiųjų eismas naujuoju Panemunės tiltu. Troleibusai šiuo tiltu kursuoti pradės po savaitės.
Šiai nepaprastai svarbiai jungčiai per Nemuną nutiesti bei jos link vedančias gatves sutvarkyti prireikė apie 30 mln. eurų. Projektui įgyvendinti panaudotos miesto savivaldybės biudžeto, skolintos bei kitų šaltinių lėšos.
ELTA primena, jog senojo tilto rekonstrukcija pradėta prieš trejetą metų. Avarinės būklės Panemunės tiltą teko sprogdinti, įvertinus jo būklę ir galimą grėsmę gyventojams. Tačiau projektuotojų ir ekspertų siūlymą šalia senojo tilto nutiesti naują teko atmesti. Nes nepavyko įveikti kelių prie tilto gyvenančių panemuniškių pasipriešinimo - jie nesutiko perduoti dalį savo sklypų visuomenės reikmėms už atlygį naujo tilto prieigoms suformuoti. Papildomų milijonų ir darbo sąnaudų pareikalavo ne tik tilto sprogdinimas, bet ir jo nuolaužų išrinkimas iš Nemuno, taip pat - senų Panemunės tilto atramų sutvirtinimas, kad jos ilgai laikytų naująjį tiltą.
Panemunės tilto statybos pradžioje miestą valdę konservatoriai ir Kauno meras Andrius Kupčinskas tikėjosi jam gauti nacionalinės reikšmės objekto statusą. Tuomet finansavimo problemas savivaldybei būtų padėjusi spręsti šalies Vyriausybė. Kauno argumentai, kad Panemunės tiltas yra tranzitinis kelias važiuojantiems nuo Suvalkijos ar Dzūkijos pusės, kad juo naudojasi ne tik kauniečiai, deja, centrinės valdžios atstovų neįtikino.
Stringant finansavimui, bendrovė "Kauno tiltai" šį objektą nuo pat pradžių statė kredituodama savo užsakovę, o po kelių mėnesių ar ilgesnio laiko savivaldybė įsiskolinimą statybininkams likviduodavo. Praėjusią savaitę Kauno meras V. Matijošaitis viešai skelbė, kad šių metų pavasarį darbą pradėjusi naujai išrinkta miesto savivaldybės taryba paveldėjo nemažai skolų, tarp kurių - ir 7 mln. eurų įsiskolinimas Panemunės tilto statytojams.
Pirmąjį medinį Panemunės tiltą Kaune dar Pirmojo pasaulinio karo metais 1915-aisiais nutiesė vokiečiai. Tarpukariu daug kauniečių kurortiniu priemiesčių vadinamoje Panemunėje statėsi vilas. Buvo metas, kai teko į Panemunę nuo Šančių pusės per Nemuną keliauti valtimis ar eiti pontoniniu laikinuoju tiltu. Betoninis tiltas, kuris keliasdešimt metų be kapitalinio remonto tarnavo ir pėstiesiems, ir transportui, buvo nutiestas sovietmečiu, po Antrojo pasaulinio karo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą