Kazimierinių mugėje tik paukščių pieno betrūko...

Įspūdis

Nors Kazimierinėms skirtų renginių uostamiestyje buvo ne vienas, bene daugiausiai miestelėnų ir svečių sutraukė dvi savaitgalio dienas Teatro aikštėje šurmuliavusi tradicinė marga Kaziuko mugė.

Šiemet keletą dienų trukusios Kazimierinės prasidėjo koncertu miesto visuomenei, kovo 4-ą dieną vykusiu Aklųjų ir silpnaregių kultūros centro salėje. Šventiškai dainavo "Klaipėdos" choras, vadovaujamas Kazimierų bendrijos nario Kazimiero Kšano. Švento Kazimiero bažnyčioje vyko mišios ir atlaidai. O šeštadienį šventė išsiliejo į senamiesčio erdvę - Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje vyko klaipėdiečių laukta mugė.

Beje, miestelėnai joje mielai rinkosi ne tik ryškiaspalvę verbą iš įvairiausių džiovintų augalėlių, bet ir kuklių pastelinių pamario krašto spalvų verbas. Ne viena mergina, nešanti į namus šį Kazimierinių simbolį priminė Kanuto Rusecko XIX amžiuje nutapytąją garsiąją "Lietuvaitę su verbomis".

Amatininkų kromeliuose galėjai aptikti odininkų sukurptų terbų, rankinių bei papuošalų, kalvių nukaldintų geležinių stebuklų, gintaro dirbinių, kuriuose tarsi slypi legendos, ir net akmeninių "einančių" laikrodžių bei medžio drožėjų stabukų, slibinų. Noriai miestelėnai pirko medines lėles bei aromatus svaigiesiems gėrimams, kurie įvairiomis varsomis teliūskavo panašiuose į alchemiko indeliuose.

Pakalbinome vytelių pynėją iš Lenkimų: - "Krepšių, įmantrių dėželių, pakabinamų paukščių, lempų gaubtų pynimo procesas prasideda nuo vytelių auginimo iš sodinukų savo žemėje, patys jas išverdam ir nužievinam. Antrais metais jau galima pirmą derlių skinti, bet kad užderėtų didžiausios vytelės, trunka septynetas - aštuonetas metų; paskui plantaciją reikia atnaujinti. Pinti išmokau iš vyro prieš trylika metų, beje, pirmieji gaminiai išlėkė per kaminą", - atviravo jauna moteris, kuriai netrūksta kantrybės nei išmonės. O kad nupintum tą didžiulį krepšį gėlėms, kaštuojantį 70 litų, pirmiausia turi lankus išlenkti ir išdžiovinti. Paskui surenki karkasą, o jau tada iš tų vytelių, kada priėjęs, gali pinti. O štai tokį nediduką krepšį pradėjęs pinti, jau ir turi pabaigti. Ta žalia dėželė yra iš nežievintų vytelių, žievintos duoda baltą spalvą, o tos raudonesnės yra lenkiškos rūšies vytelių". Pardaviau visą savo pintų vazų, uzbonų, žvirblelių parodą, gimtinėje surengtą, žmonės, beje, daugiau žiūri į nestandartinius, vienetinius gaminius", - sakė lenkimietė Nomeda Kumpienė.

Iš topolio ir liepos charakteringų kaukių su tikrais plaukais, jaukų dvigalvį žvynuodegį slibinioką ir reto išraiškingumo raganą išdrožęs 78-erių metų klaipėdietis tautodailininkas Alfonsas Juckevičius sakė: "Man eskizų pasiruošt nereikia, imu peilį į rankas ir "virkdau medį", personažai visokie iš jo patys be kančios lenda. Esu bemokslis, piemenėliu būdamas, iš dėdės visokių drožybos monų išmokau. Gaila, medinukai iš mados išeina, senieji prakilnūs drožėjai išmiršta... O kad kipšiukus, išsipūtusias rupūžes skobiu, nereiškia, jog esu bedievis. Jums pasakysiu, drožiu ir šventuosius, bet čia viskas - medis, o tikrieji apaštalai yra danguje..."

Iš Šilutės atvykusi tautodailininko Juliaus Katausko žmona prisipažino, jog raugo keramiką vyras žiedžia, o ji tik dekoruoja. Duonos raugo technologija, ikiglazūrinė keramika - sena kaip pasaulis. Kai pečiuje išdegamas puodas ar prašmatnesnis indas, ištraukti jie kišami į duonos raugą. Arba į burokų raugą. Šis užkepina poras, todėl molis nepraleidžia vandens, ir dar "padekoruoja" visokių burbuliukų bei debesėlių. Visa Katauskų šeima ant medžio lentelių tapo ir paišo Viešpaties lelijas ir šiaip akinančias darželio gėles. Anot gaspadinės, tai meditacinis paišymas.

Ko mugės lankytojai pasigedo? Jono ir Angelės Juškų šeimyna tempėsi namo medinę duoninę; molinės sakė negavę. Ieškoję ir laibos aukštos vazos, bet neradę įsigijo pilvotą ąsotį. Juodviejų dukros prisipirkusios mažučių lizdų su paukšteliais, šioje mugėje ypač populiarių miniatiūrinių medžio inkilėlių, kurie, neva, pasitarnaus ir kaip didaktinė priemonė: gal tėčiui kils įkvėpimas ir tikrą būstą pavasario skrajūnui sukalti... Na, o aktorius Bronius Gražys užsiganėdino šviežių kvepiančių riestainių pynėmis...

Saulės nužertoje aikštėje auksarankiai ir atlapaširdžiai mugės amatininkai bei smagiai nusiteikę pirkliai ekspromtu kūrė liaudišką klaipėdietišką derybų, pasižodžiavimų bei pokštų prisodrintą "spektaklį". O šventišką nuotaiką sėkmingai skleidė "Senolių" folkloro ansamblis, koncertavęs Dramos teatro papėdėje. Publiką linksmino ir tradiciniai Rozalijos ir jos kavalieriaus pokštai. Čia pat prizų ant pakylos atsiimti kopė garbūs Kazimierai ir mažučiai Kaziukai.

Ivona ŽIEMYTĖ