Bėgte aplink Lietuvą
Septyniasdešimt vienų kretingiškis Petras Silkinas apibėgo ne tik Lietuvą, bet ir kartu sudėjus visus nubėgtus kilometrus - daugiau nei 300 000 km arba, kitaip tariant, 8 kartus aplink pasaulį. Maratonininkas ir ilgametis bėgikas nei sveikata skundžiasi, nei Lietuvą keiksnoja. Jis - vienas iš „Guinness World Records“ laureatų, daugkartinis Lietuvos čempionas, perbėgęs Europą ir apibėgęs Baltiją, bėgikų žinomas ne prasčiau už Živilę Balčiūnaitę, Kretingos garbės pilietis, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, jau ne vieną dešimtmetį savo neįtikėtinais žygiais garsinantis Lietuvą. Petras dar vaikystėje, užuot ėjęs iki parduotuvės, bėgdavo: „Mama pasakojo, kad vos tik pradėjau vaikščioti, visur tik bėgdavau ir lėkdavau.“
Vieną sunkiausių ir įsimintiniausių bėgimų ponas Petras įvardijo 1989 metais vykusį bėgimą aplink Lietuvą. Per 1200 kilometrų nubėgęs kretingiškis pasakojo, jog tokių drąsuolių tuomet buvę apie 18, tačiau tik 5, tarp jų ir pats Petras, įveikę Lietuvos žemelę. Tačiau P.Silkinas širdyje vietos randa kiekvienam bėgimui, kuriuo garsino šalį.
Ilgaamžis P.Silkinas bėgimo neužmiršta ir šiandieną. Nors jam jau per septyniasdešimt metų, jis nuolat dalyvauja įvairiuose maratonuose. Ar taip garsina Lietuvą, Petras nesiryžo sakyti, sau laurų šis žmogus, jo pažįstamų teigimu, niekada neužsideda. „Yra ir žymesnių žmonių už mane, kurie didesnius darbus nuveikia“, - kuklinosi bėgikas.
Baidare dėl Lietuvos
Kad patriotizmo ir Lietuvą garsinančių darbų netrūksta šalies senjorams - jau seniai ne paslaptis, bet kai jaunimas imasi žygių Lietuvos vardan, džiaugiasi ne viena širdis. „Dėl tavęs aš perplauksiu jūrą...“, - kažkada tarė rusniškis baidarininkas Domantas Laukevičius. Ir tikrai ne dėl merginos 22-ejų vaikinas plaukė, o dėl jam brangios gimtosios Lietuvos. Jo žygių sąraše plaukimas baidare nuo Klaipėdos iki Švedijos, taip pat dar visai neseniai nuplauktas vadinamasis Baltijos kelias. Vaikinas Baltijos jūros pakrante baidare nuplaukė 700 km - nuo Talino iki Klaipėdos ir taip simboliškai savo žygį dedikavo Baltijos keliui paminėti.
Vienas sunkiausių, tačiau kartu ir vienas įsimintiniausių plaukimų baidare D.Laukevičiui buvo žygis per Baltijos jūrą. Lietuvos 1000-mečiui skirtas plaukimas iš vaikino atminties turbūt niekada nedings. Savo gimtosios šalies vardo garbei ir garsinimui dedikuotas plaukimas baidare nuskambėjo per viso pasaulio žiniasklaidą. „Plaukiau dėl savo krašto, Lietuvos ir savęs paties, siekdamas įrodyti, jog yra Lietuvoje tokių žmonių, kurie dėl savo gimtosios šalies pasiryžta susikauti net su pačia Baltija, kad Lietuvos vardas nuvilnytų ne tik per visą šalį, bet ir per pasaulį“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo Domantas.
Profesionalus baidarininkas ir sportininkas visai neseniai įvykdė ir ilgai planuotą ir kurptą žygį palei trijų valstybių pakrantę. „Plaukdamas tarsi vėl sujungiau Baltijos kelią ir paminėjau šią Lietuvai svarbią datą savo žygiu“, - liepos mėnesio plaukimą iš Talino į Klaipėdą prisiminė D.Laukevičius.
Kad patriotizmo trūksta Lietuvos jaunuomenėje, pripažino ir pats Domantas. Meilę šaliai savo žygiais išreiškęs baidarininkas tiki, jog galbūt Lietuva kada nors taps tokia šalimi, kurios patriotizmo auros pavydės kitos valstybės. Įrodęs meilę Lietuvai ir taip garsinęs šalį vaikinas nežada pulti nei į emigracijos gniaužtus, nei tarp Tėvynės nevertinančių lietuvių.
Žygeiviai patriotai
„Žalgirio“ nacionalinio pasipriešinimo judėjimo koordinatorius Gediminas Jakavonis - nepavargstantis žygių pėsčiomis dalyvis, organizatorius. Va tik šią savaitę grįžo iš Norvegijos, kur vyko pėsčiųjų žygių asociacijos organizuotas renginys. Nors Lietuva nėra 22 valstybes jungiančios organizacijos narė, tačiau - aktyvi dalyvė.
Pasak G.Jakavonio, lietuviai, pėsčiomis įveikiantys tokius atstumus, niekada nepamiršta prie kuprinių prisikabinti Lietuvos vėliavėlių ir kitą tautinę atributiką. „Taip esame ne tik atpažįstami kitų šalių atstovų, bet ir didžiuodamiesi galime pasakoti apie savo šalį bei ją garsinti“, - pasakojo žygeivis.
Dešimtis kilometrų nueinantys ir savo pinigus bei laiką aukojantys žmonės, pasak G.Jakavonio, tai daro ir dėl to, kad suprastų, kokia graži ir brangi jiems yra Lietuva. Patriotizmo auros netrūksta ir žygeivių vakaronėse. Prieš keletą metų Austrijoje žygiavę lietuviai į vakaro susibūrimą atėjo ne tik su tautiniais marškinėliais, bet ir trispalvėmis išsidažę skruostus. „Vakaras baigėsi lietuviškomis dainomis ir polka su ragučiais“, - tautines akimirkas prisiminė G.Jakavonis.
Pats žygių atspalvis kuriamas ir istoriniu pagrindu, taip aukštinant ne tik pačią Lietuvą, bet ir įnešant dar daugiau patriotizmo į kiekvieno žygeivio širdį. Pasak G.Jakavonio, to dabar itin trūksta ugdant jaunimą ir vaikus. Tačiau visus metus vykstantys įvairūs žygiai neretai grindžiami Lietuvos įvykiais, kaip ėjimas Klaipėdos sukilėlių takais ar kitais istoriniais motyvais. „Tik įsigilindami į savo šalies istoriją, kokius kryžiaus kelius reikėdavo nueiti istoriniams tautiečiams, tik tada galėsime suvokti ir pajusti patriotizmo kvapą“, - pasakojo G.Jakavonis.
Deja tokių žygių, kurie kitoms valstybėms padeda pažinti Lietuvą, niekas nefinansuoja. Patriotizmo vedini žmonės juos organizuoja ir negaili nei savo brangaus laiko, nei energijos. Nors, pasak G.Jakavonio, patrio-tizmo krizė Lietuvoje yra gana aiški, tačiau yra žmonių grupės, ir jų atsiranda vis daugiau, kurie netingi ir savo darbais garsina gimtąją šalį. Kartais jie išmoko ją pamilti ne vieną mūsų tautietį.
Vytautas RUBAVIČIUS, Kultūros tyrinėtojas, rašytojas:
Manau, kad Lietuvos vardą labiausiai garsina meno ir kultūros žmonės. Mūsų Tėvynė yra išauginusi puikių muzikų, dailininkų, kurie yra gerai įsitvirtinę tarptautinėje meno terpėje. Tai parodo, jog Lietuva yra kultūrinės kūrybos šalis.
Taip pat krepšininkai, kiti sportininkai labai prisideda prie šalies vardo garsinimo. Labiausiai gaila tada, kai valdžia tik džiaugiasi sportininkų pergalėmis, bet pati prie to beveik neprisideda. Lietuvos įvaizdžio kūrimui išleidžiamos krūvos pinigų, tačiau jo nėra. Tas investicijas reikėtų perskirstyti būtent sportininkams, vaikų sportiniam ir kitokiam ugdymui.
Žygeiviai šalies vardą įpras- mina kiek kitokiose srityse. Netradiciniuose renginiuose ar įgyvendinant užsibrėžtus tikslus žygių dalyviai visada primena, kad tikslą pasiekė lietuvis. Kuo dažniau Lietuvos vėliava plevėsuos netikėčiausiomis aplinkybėmis, tuo geriau pačiai šaliai.
Ne paslaptis, kad Lietuva garsėja kaip nusivylusių žmonių šalis ir emigrantų kalvė. Dauguma žmonių net nesijaučia esą lietuviai. O lietuvybė turėtų būti kruopščiai ugdoma mokykloje. Jeigu ši nesuformuoja lietuvybės stuburo, nestiprina pasaulėžiūros sąsajų su Tėvyne, su gimtąja aplinka, istoriniu bei kultūriniu paveldu, žmogus patriotu gali būti tik savo įsitikinimu bei saviugda. Kita vertus, kam vargti, jeigu patys žmonės mato šalies valdžią elgiantis visai ne patrio- tiškai.
Valdžia, kaip žinoma, valdo tik finansinius srautus. Kai žmogus mato, kad valstybėje nepaliaujamai vagiama, jis pradeda galvoti, kad, susiklosčius tam tikroms sąlygoms, turėtų ginti šalį. Kita vertus, ką čia belieka ginti. Negi ginsi tuos, kurie tą šalį išvogė.
Pasižiūrėję į parengtą strategiją „Lietuva 2020-aisiais, 2030-aisiais“, pamatysime geidžiamų savybių sąrašą, kuriame nebus nei lietuvybės, nei tikrojo patriotizmo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą