Kirgizai domisi Lietuvos savivaldybių veikla.

Uostamiestyje viešintys Kirgiztano Sorošo fondo ("Soros Kirgiztan") atstovai buvo sužavėti Klaipėda, meru Rimantu Taraškevičiumi bei egzistuojančiais glaudžiais ryšiais tarp valdininkų ir visuomenės.
Klaipėdoje vieši 19 žmonių grupė iš Kirgiztano, kurie savaitę tobulinsis Artašeso Gazariano Vadybos ir demokratijos mokykloje. O pirmadienio vakarą fondo "Soros Kirgiztan" atstovai džiazo klube "Kurpiai" susitiko su Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičiumi, mero patarėja Audra Daujotiene ir buvusiais miesto merais Benediktu Petrausku bei Povilu Vasiliausku.
Susitikimo metu svečiams buvo pristatyta uostamiesčio Savivaldybės struktūra, jos susikūrimo istorija bei išsakytos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Miesto tarybos nariai ir Savivaldybės darbuotojai.
Po susitikimo fondo "Soros Kirgistan" visuomeninių programų koordinatorius Sergejus Masaulovas "Vakarų ekspresui" teigė, jog pagrindinis jų vizito tikslas ir buvo kiek galima daugiau sužinoti apie Lietuvos savivaldybių veiklą bei struktūrą.
Pasak S. Masaulovo, visi jie buvo labai sužavėti tiek Lietuva, tiek Klaipėda. "Mes į uostamiestį atvykome iš Vilniaus aerouosto. Buvome tikrai sužavėti sutvarkytais keliais, gražiais miestais bei čia gyvenančiais žmonėmis. Didelį įspūdį paliko ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Be galo įdomus žmogus. O toks glaudus ryšys tarp Savivaldybės darbuotojų ir miesto gyventojų, koks yra Klaipėdoje, retai kur pasitaiko", - sakė svečias iš Kirgizijos.
Delegacijos narys pažymėjo, jog Lietuvą kirgizai žino tikrai gerai. "Tiek mūsų, tiek kiti Kirgizijos fondai nemažai bendradarbiauja su lietuviais. O apie lietuvius galėčiau pasakyti tiek - tai tolerantiški, labai gerai planuojantys savo veiklą ir žinantys savo tikslus žmonės. Taip pat pastebėjau, jog skirtingų pakraipų partijos sugeba bendradarbiauti bei siekti bendrų tikslų", - "Vakarų ekspresui" teigė S. Masaulovas.
Anot koordinatoriaus, Kirgiztanas, viena iš nedaugelio postkomunistinių šalių, kur po Sovietų Sąjungos iširimo, beveik nebuvo karinių susirėmimų. Tačiau šiuo metu valstybė išgyvena ekonomiškai sunkų laikotarpį. Šalyje prasidėjo ir politiniai vaidai, kurių priežastis - diskusijos, kaip ir kokia linkme toliau vystysis valstybė.