Kovo 26-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Kovo 26-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Kovo dvidešimt šeštoji, pirmadienis - 86-oji metų diena (pirmoji 13-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 280 dienų.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Arbautas, Emanuelė, Emanuelis, Josvainė, Josvilė, Feliksas, Liudgaras, Teklė, Vidmantė;

rytoj: Aleksandras, Alkmenas, Lidija, Rupertas, Rūta, Sanrimas, Santara;

poryt: Girmantė, Odeta, Rimkanta, Rimkantas, Rimkantė, Siksta, Sikstas, Vigailė.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 7.05, leidžiasi 19.45. Dienos ilgumas - 12.40.

Penktąją jaunaties dieną Mėnulis teka 8.02, leidžiasi 00.24.

Saulė Avino ženkle.

Protingos mintys:

"Moterys įkvepia mus dideliems darbams, bet trukdo juos atlikti" (A. Duma).

Lietuva kovo 26-ąją:

1950 m. Australijoje, Adelaidėje, įsteigtas lietuvių sporto klubas "Vytis".

1989 m. rinkimuose į TSRS Aukščiausiąją Tarybą daugiausiai vietų gavo Sąjūdžio remti kandidatai, iškovoję 31 mandatą iš 39, skirtų Lietuvai.

1990 m. Prahoje surengtas mitingas Lietuvos nepriklausomybės siekiams paremti.

1994 m. Vilnius tapo 50-uoju Baltijos miestų sąjungos nariu. Sąjunga, jungianti 31 Baltijos valstybių miestą, įkurta 1991 metais Gdanske.

2003 m. devyniolikos NATO valstybių vadovai pasirašė Stojimo protokolus, kurie atvėrė kelią 7 šalims kandidatėms, tarp jų ir Lietuvai, tapti visateisėmis Aljanso narėmis. Protokolų pasirašymu pradėtas sutarčių ratifikavimo procesas.

2006 m. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, prie išorinės ES sienos, atidaryta nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda.

2009 m. prie Kauno jaunimo mokyklos, kuri 1999 metais pavadinta už Lietuvos nepriklausomybę 1919-ųjų kovą žuvusio kario Prano Eimučio vardu, atidengta prie akmens pritvirtinta atminimo lenta.

2009 m. Štirijos federacinės žemės sostinėje Grace, Austrijoje, atidarytas ketvirtasis Lietuvos garbės konsulatas šioje šalyje.

2010 m. pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos viza, išduota Jungtinės Karalystės piliečiui, žurnalistui Edvardui Lukasui (Edward Lucas), papildė diplomatijos istorijos ekspoziciją Nacionaliniame muziejuje.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

1026 m. popiežius Jonas XIX Šv. Romos imperijos imperatoriumi karūnavo Konradą II.

1780 m. Didžiojoje Britanijoje išleistas pirmasis sekmadieninis laikraštis "The British Gazette and Sunday Monitor".

1827 m. Vienoje mirė vokiečių kompozitorius Liudvigas van Bethovenas (Ludwig van Beethoven), vienas iškiliausių Vakarų Europos muzikų, sukūręs nuostabiausių veikalų, kai jau buvo beveik kurčias.

1871 m. paryžiečiams sukilus prieš Prancūzijos vyriausybę, oficialiai paskelbta Paryžiaus Komuna. Kovo 26-ąją buvo išrinkta Komunos taryba.

1892 m. mirė amerikiečių poetas ir eseistas Voltas Vitmenas (Walt Whitman). Už savo knygą "Žolės lapai" ("Leaves of Grass") jis vadinamas Amerikos literatūros revoliucionieriumi.

1898 m. Pietų Afrikoje įsteigtas pirmasis pasaulyje laukinės gamtos draustinis - Sabi rezervatas.

1914 m. gimė Tenesis Viljamsas (Tennessee Williams), amerikiečių rašytojas dramaturgas. Už kūrinius "Geismų tramvajus" ir "Katė ant įkaitusio skardinio stogo" jis pelnė dvi Pulicerio (Pulitzer) premijas.

1918 m. prancūzų maršalas Ferdinandas Fochas (Ferdinand Foch) per Pirmąjį pasaulinį karą buvo paskirtas vadovauti sąjungininkų Vakarų frontui.

1923 m. mirė prancūzų aktorė Sara Bernar (Sarah Bernhardt), žymiausia savo laiko dramatiškų vaidmenų atlikėja. Nors 1915 metais jai buvo amputuota koja, tačiau ji ir toliau vaidino teatre.

1925 m. gimė prancūzų dirigentas ir kompozitorius Pjeras Bulezas (Pierre Boulez), išgarsėjęs vokaliniu ciklu "Plaktukas be šeimininko".

1945 m. mirė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas Deividas Loidas Džordžas (David Lloyd George), liberalų ir konservatorių koalicinės vyriausybės ministras pirmininkas, 1921 metais vedęs derybas dėl Airijos nepriklausomybės. 1922 metais jis atsistatydino.

1957 m. mirė Prancūzijos valstybės veikėjas, dukart premjeras Eduaras Erijo (Edouard Herriot), 1942 metais nacistų įkalintas už protestus prieš kolaboracinę Viši (Vichy) vyriausybę.

1959 m. mirė JAV rašytojas Raimondas Čandleris (Raymond Chandler), sukūręs romanų ciklą apie privatų detektyvą Filipą Marlou (Philip Marlowe).

1971 m. šeichas Mudžiburas Rahmanas (Mujibur Rahman) paskelbė Rytų Pakistaną nepriklausoma Bangladešo Respublika.

1973 m. pirmą kartą į Londono biržą buvo įleistos moterys.

1979 m. Vašingtone Baltuosiuose rūmuose Egipto prezidentas Anvaras Sadatas (Anwar Sadat) ir Izraelio premjeras Menachemas Beginas (Menachem Begin) pasirašė taikos sutartį - baigėsi 30 metų karas.

1989 m. mirė Maris Liepa, Latvijos baleto artistas, baletmeisteris.

1992 m. buvęs pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Maikas Taisonas (Mike Tyson) už išprievartavimą nuteistas kalėti šešerius metus.

1999 m. gydytojas Džekas Kevorkianas (Jack Kevorkian), suleidęs mirtiną dozę vaistų nepagydomai sergančiam žmogui, JAV pripažintas kaltu dėl antro laipsnio žmogžudystės.

2002 m. Afganistano Baglano provincijoje per kelis žemės drebėjimus žuvo iki tūkstančio žmonių.

2004 m. Japonijos teismas įsakė vyriausybei ir vienai Japonijos firmai sumokėti 830 tūkst. 300 JAV dolerių grupei kinų, kurie buvo verčiami dirbti Japonijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

2005 m. 93-iojo gimtadienio išvakarėse mirė buvęs Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybės premjeras lordas Kalaganas (Callaghan). Savo namuose Rytų Sasekse jis mirė praėjus tik 11 dienų po žmonos Odrės (Audrey), kuriai buvo 91-eri, mirties.

2010 m. nuskendus Pietų Korėjos kariniam laivui žuvo 46 šalies jūrų laivyno pareigūnai. Laivas tariamai nuskendo po Šiaurės Korėjos atakos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder