Antradienį priimtame sprendime, atsižvelgiant į tai, kad į Konstitucinį Teismą su prašymu kreipėsi devynių Seimo narių grupė, o teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams yra suteikta ne mažesnei kaip 1/5 visų Seimo narių grupei, t. y. ne mažesnei kaip 29 Seimo narių grupei, konstatuota, kad į Konstitucinį Teismą kreipėsi nustatytų reikalavimų neatitinkantis subjektas. Padaryta išvada, kad devynių Seimo narių grupė neturėjo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Į Konstitucinį Teismą spalio 9 d. kreipėsi devyni Seimo nariai, atstovaujantys keturioms Seimo frakcijoms. Jie prašė panaikinti Vyriausybės nutarimu patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalį, susijusią su Preilos botelio statinių įteisinimu, kaip prieštaraujančią teisinės valstybės principui, kelių Konstitucijos straipsnių nuostatoms bei Konstitucinio ir kitų teismų ankstesnėms nutartims bei tarptautiniams įsipareigojimams.
Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Loreta Graužinienė, Jonas Stanevičius, Ligitas Kernagis, Saulius Stoma, Julius Veselka, Petras Gražulis, Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila prašė Konstitucinio Teismo, kol bus priimtas jo sprendimas, šiai Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano daliai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šio norminio teisės akto dalies galiojimą, tokiu būdu nesudarant galimybės Vyriausybei ir Preilos botelių statinių savininkams sudaryti taikos sutartį dėl šių statinių įteisinimo.
Seimo nariai į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Seimo narės A. Stancikienės prašymą Vyriausybės nutarimo dalį pripažinti neteisėta, motyvuodamas, kad Vyriausybės nutarimų teisėtumą gali svarstyti tik Konstitucinis Teismas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą