Kurhauzą užkonservuos

Nors nuo Palangos kurhauzo gaisro praėjo jau aštuoneri metai, kol kas aišku tik tiek, kad kurorto valdžia užkonservuos jai priklausančią mūrinę pastato dalį, o medinės saugoti jau nebėra prasmės.

Apie kurhauzo atstatymą jau net nekalbama, nes iki šiol niekaip neišsprendžiami žemės
klausimai.

Įstrigo kalbos pinklėse

Palangos miesto savivaldybė sausio 8 d. paskelbė konkursą parengti mūrinės Kurhauzo dalies užkonservavimo darbų projektą. Tuo metu medinės Jackų šeimai priklausančios dalies jau nebėra prasmės užkonservuoti, nes per tiek metų viskas išpuvo.

"Jackos vertingiausias medinės pastato dalies detales yra išvežę saugoti. Tai, kas liko, baigia supūti. Laimei, yra padaryti fotogrametriniai matavimai, kuriais vadovaujantis bus galima atkurti buvusį pastatą", - sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Pasak jo, dabar aktualiausia yra išsaugoti tai, kas liko iš mūrinės dalies. Tai galėjo būti padaryta ir anksčiau, tačiau Palangos valdininkai buvo įstrigę lietuvių kalbos pinklėse. Anksčiau buvo skelbtas konkursas pastato dalies konservavimo darbams atlikti. Tačiau valdininkai net neįtarė, kad pastato konservavimas ir užkonservavimas yra du skirtingi dalykai.

"Pasirodo, pastato konservavimas yra išsaugojimas su daliniu atstatymu. Tuomet buvo pasiūlyta atstatyti sienas, užmūryti angas ir uždėti stogą be jokių perdangų. Už tai būtume sumokėję 300 tūkstančių litų. Kadangi toks laikinas stogas vėliau, atstatant pastatą, vis tiek būtų nugriautas, tai būtų tarsi pinigų metimas į balą, ypač dabar, sunkmečiu. Kai geriau išstudijavome lietuvių kalbos subtilybes, supratome, kad pastatą reikia užkonservuoti - tik sustabdyti irimo procesus", - aiškino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

Kiek gali kainuoti Kurhauzo dalies užkonservavimas, paaiškės sausio 21 dieną, kai bus atplėšti vokai su pasiūlymais.

Pasak V. Kuznecovo, dabar spaudžiantis šaltukas pastatui ne į naudą - kai atitirps, nubyrės dar dalis likusio mūro. Užkonservavimo metu likusi mūrinė dalis bus apsaugota iš viršaus, mūras sutvirtintas, o styrančios medžio konstrukcijos - nugriautos.

"Kol tebevyksta teisiniai procesai, niekas nieko daugiau su Kurhauzu daryti negali. Todėl apie pastato atstatymą dar negalima kalbėti", - sakė V. Kuznecovas.

Nuteisė ne tuos?

Kurhauzo bendrasavininkis Gediminas Jacka vakar piktinosi, kad iki šiol savivaldybė neišsprendžia žemės nuomos klausimo, nors esą dar 2003 m. buvo nustatytos žemės sklypo ribos.

"Kol nesutvarkyta žemės nuoma, nieko negalime daryti su pastatu. Kone kasmet rašome į savivaldybę raštus, kad mes sutinkame, jog mums užtenka 32,5 aro, bet savivaldybė kažkodėl nenori sau pasiimti didesnės dalies. Nežinau, kodėl mums nenuomoja žemės, gal laukia, kol aš numirsiu arba būsiu pasodintas į kalėjimą. Į dalį Kurhauzo pretendavęs grafas Alfredas Tiškevičius nebesulaukė jo atstatymo", - kalbėjo G. Jacka.

Beje, sausio 25 d. Klaipėdos apygardos teisme bus nagrinėjamas G. Jackos prašymas priteisti iš pastato padegėjų materialinę 1,5 mln. litų žalą.

"Savivaldybė neprašo, kad ir jai būtų atlyginta materialinė žala. Taip lyg ir pasakoma, kad nuteisti ne tie, kurie iš tikrųjų padegė", - pastebėjo G. Jacka.

Žinia, 2008-ųjų vasarą garsiojoje Palangos kurhauzo padegimo byloje buvo išteisintas pagrindinis įtariamasis, jo pagalbininkams skirtos bausmės sušvelnintos ir atidėtas jų vykdymas.

3 hektarai - per daug

Kultūros paveldo departamento užsakymu valstybės įmonė "Lietuvos paminklai" parengė Palangos kurhauzo, kaip kultūros vertybės, išsaugojimo koncepciją. Pastarojoje yra pasiūlyti trys Kurhauzo teritorijos plotų variantai. Pirmajame siūloma 1,57 ha, antrajame - 2,95 ha, trečiajame - 1,05 ha. Specialiojo plano organizatorius Kultūros paveldo Klaipėdos teritorinis padalinys patvirtino antrąjį koncepcijos variantą.

"Kad Kurhauzui būtų priskirta 3 hektarai - visiška nesąmonė. Sutinku, kad būtų nustatyta tokio dydžio saugoma teritorija, tačiau sklypas, realiai reikalingas pastatui eksploatuoti, turėtų būti kur kas mažesnis. Juk dabar į tuos 3 hektarus įeina ir vasaros estrada", - piktinosi V. Kuznecovas.

Koncepcijos rengėjų teigimu, peržvelgus Kurhauzo istorinę raidą, susipažinus su grafine medžiaga bei apžiūrėjus teritoriją, matyti, jog vertinimo tarybos 2008 metų liepą patvirtintame apsaugos zonų plane nustatytos vertybės teritorijos ribos nesutampa su suformuotomis kadastrinėmis sklypų ribomis ir neatitinka XIX a. pab. - XX a. pr. buvusio sklypo struktūros, ir yra per mažos.

Tolesniame etape bus rengiamas specialusis detalusis planas. Paveldosaugininkai esą tik nurodys gaires, kad teritorija būtų tvarkoma vieningai, o Palangai svarbus objektas būtų atstatytas.

Edita GUDAVIČĖ