Lengviau knaisiotis po prezidentės laiškus, nei po milijardines aferas

Lengviau knaisiotis po prezidentės laiškus, nei po milijardines aferas

Žiniasklaidos akiratyje - politinės korupcijos byloje kaltinamo, buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės epistoliarinio žanro visiškai „atsitiktinis“ paviešinimas. Naudingas visoms skandaliuko pusėms.

1. E.Masiuliui. Gedvydui Vainauskui, Rolandui Paksui, Dariui Mockui, Raimondui Kurlianskiui ir kitiems, nes visi jie pakabinti įvairiose bylose. Kai gresia teistumai, visos gynybos priemonės tinka. Visgi šiokia tokia proga įgelti plieninei Magnolijai. Parodyti, jog dar turi dantis. Dar vyrai. Dar ginasi. Dar drebėk. Dar viešiname. O gal ir apsiginsime ar bent nesėsime.

2. Naudinga ir valdantiesiems. Nes kol visuomenę domina, ar tikrai su E.Masiuliu susirašinėjo D.Grybauskaitė, ar tikrai išvadino žunalistą skaliku, ar tikrai siūlė jį „patraukti“, ar tikrai verta pradėti D.Grybauskaitės interpeliaciją - rankos valdantiesiems atrištos. Visiškai! Visiškas veikimo pavasaris! Domėsiesi rusiškomis trąšomis, gausi, Magnolija, į kaktą. Nors, atvirai pasakius, visos skandaliuku suinteresuotos pusės žino, jog priremta D.Grybauskaitė lengvai išsisuks. Pasakys, kad ne ji, bet jos padėjėja rašė. Todėl visos suinteresuotos pusės per daug D.Grybauskaitės ir nespaudžia. Kad skandalas per greitai neišblėstų. Arba kad D.Grybauskaitė neprofesionaliais jų nevadintų.

3. D.Grybauskaitei, vėlgi svajojančiai kada nors pakeisti Europos Vadovų Tarybos prezidentą Donaldą Tuską, irgi naudinga patylėti. Kol „skalikai“ aprims.Tegul geriau skalija dėl laiškelių, nei dėl ofšoruose plaunamų Lietuvos milijonų. Nebedaug kadencijos beliko - ištemps.

Dūmų uždanga ant milijoninių aferų

O tuo metu, kai vieni spaudžia, kiti neperspaudžia, o visuomenė kiek apkvaitusi stebi, nieko nedomina daug svarbesni valstybės reikalai. Andriaus Kubiliaus vyriausybės per brangus SGD terminalas „Independence“. Aiškiai per brangi valstybinės sienos tvora. Ignalinos atominės uždarymo milijonai. „Mažeikių naftos“ padovanojimas Amerikai. Slapti CŽV kalėjimai Lietuvoje. Per tą laiką, kol visuomenė aikčios dėl rašiusios-nerašiusios D.Grybauskaitės, bus galima susidoroti su aferas energetikoje atskleidusiu parlamentaru Artūru Skardžiumi. Palaužti Teisingumo ministerijos įstaigų neskaidrius darbus paviešinusią Rasą Kazėnienę. Tad elektroninio susirašinėjimo paviešinimas - tik nukreipiamasis manevras. Tenkinantis visas suinteresuotas puses. O kol bus ūbaujama, biudžeto milijonai bus toliau sėkmingai taškomi. Valdantieji net nesitikėjo, kad E.Masiulis, G.Vainauskas ir D.Mockus jiems suorganizuos tokį malonų atokvėpį. Ir nekalbėkime apie morale. Atsiprašant, tik visiškas mulkis gali apeliuoti į moralę, kai moralė, anot prezidentės patikėtinio Vito Vasiliausko, ne šio pasaulio dimensija.

Tai jų reikalas. Ne mūsų

O kas mums, Lietuvos piliečiams? Kokia mums apčiuopiama nauda ar nenauda, jog pakabintieji dar ginasi, dar kvėpuoja? Mums svarbu tik tiek, kiek tokioje pseudoskandaliukų atmosferoje leidžiama kvėpuoti visuomenei. Oriai!

Neapvogtai! Negąsdinamai! Perteklinių draudimų nenugenėtai. Nes RESPUBLIKĄ fiktyvios dūmų uždangos domina tik tiek, kiek jos tirštos. Ir kas už jų slepiasi. O slepiasi labai išsigandę sėsti už grotų, todėl va bank einantys pakabintieji. Slepiasi opozijos ir socdemų baimė, kad valdantieji per daug susidomės ankstesnių vyriausybių darbeliais. Na, kam taip liguistai? Domėkitės D.Grybauskaitės laiškeliais ir chroniška lietuvių priklausomybe nuo sekso. Čia tai bent temos. Grandiozinės. Pavasariškos. Daug „aktualesnės“ nei pensijų, mokesčių reformos. Jei Magnolija būtų Eligijui parašiusi „bučkis, Dalytė“, nekritiška visuomenė turbūt būtų sužvėrėjusi nuo laimės. O mes? O mes - įkyrūs. Įkyriai klausiame toliau. Ar ne per brangi Lietuvos valstybės tvora? Ar ne per brangus „Independence“ išlaikymas?

Dainelė apie skaliką. Graudulingoji

Pabaigai Lietuva šalies vadovės akimis. Gūdi giria. Siautėja minios skalikų. Prezidentūros neprijaukintų. Siundomų vietinių oligarchų. Tikra šunauja. Anot vieno godotino patriarcho. Ogi tikrai šunauja. Tačiau godotinas patriarchas, nebūdamas kinologu, bent nenurodė Lietuvoje paplitusių veislių. Biglių, pudelių, Australijos, Škotijos aviganių, ryzenšnaucerių ir t.t. Galų gale, afganų kurtų. Bėgančių daug greičiau nei skalikas. Tačiau prezidentė įsidėmėjo būtent skaliką. O kodėl, kodėl? O kodėl šunį? O kodėl ne katę? Matyt, todėl, jog joks godotinas patriarchas nepavadino jokios žurnalistų grupės „katinija“ ar „katinauja“.

Žmogaus fantazija ir pasąmonė - beribės. Todėl negaliu spręsti, kokį skaliką pamatė Lietuvos prezidentė. Anglišką, prancūzišką, latvišką ar lietuvišką. Tad pirmiausiai aptarsiu lietuvišką.

Skalikas. Lietuviškas. Rašytiniai šaltiniai teigia, jog Lietuvoje su juo medžiojama nuo 1566 m. Tinka susekti ir vaikytis žvėrį. Veislė nykstanti. Uodega - kardo formos. Charakteris - agresyvus.

Kyla klausimas. Kuo skalikas, juolab lietuviškas, neįtiko šalies prezidentei. Juolab kai lietuviški skalikai yra jau nykstanti veislė. Lygiai taip pat kaip ir lietuviai. Tad kuo prezidentę nemaloniai nuteikė. Kad skalikas skalija ar kad skaliko uodega - kardo formos. Uodega pernelyg karinga ar panaši į pernelyg archajišką, NATO standartų neatitinkantį ginklą? Aišku, labiau tiktų ne kardo, bet tanketės forma. Bet veisliniai šuniukai tokiems pertekliniams reikalavimams nepaklūsta. Neleidžia genetika.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder