Lenkai saugoti Baltijos oro erdvės atsivežė vanagą, tris sakalus ir šunį

Zokniuose apsigyvensiantys sakalas ir trys vanagai baido paukščius, kad skrydžiai vyktų saugiai, ir atlieka tai, pasak specialistų, daug geriau nei garsinė signalizacija.

Trys vanagai – Jorkas, Boltas, Milė – ir sakalas Huseinas jau pasirengę darbui. Nerimsta ir šuo – vokiečių pointeris Šany.

Pasak sakalininko, šuns pareiga pakelti oro uosto žolėje tupinčius paukščius – kirus, žvirblius, antis – o plėšrieji paukščiai juos akimirksniu pagauna. Ir sakalus, ir vanagus jis treniruoja pats.

„Pirmiausia paukščius mokau nutūpti ant rankos, paskui lesti iš rankos, o paskui skraidyti. Virvę palaipsniui ilginu. Kai paukštis supranta, kad reikia sugrįžti pas šeimininką, prasideda treniruotės oro uoste“, – sako sakalininkas Michalas Bienas.

Ši brigada į Šiaulių oro uostą atvyko liepos pabaigoje ir dirbs iki rugsėjo – lenkų misijos Baltijos valstybių oro erdvėje pabaigos.

Paukščiai kasmet atneša milijoninių nuostolių viso pasaulio aviacijai. Patekę į besisukančius lėktuvų variklius sparnuočiai ne tik juos sugadina, bet ir sukelia aviakatastrofas, per kurias žūsta žmonės. Todėl oro uostams labai svarbu turėti efektyvias paukščių baidymo sistemas. Dažniausiai šaudomos raketos, paleidžiami garso įrašai su plėšrių paukščių balsais arba puolamų ir streso ištiktų paukščių balsais.

Sakalininkas sako, kad didžiausiais efektas pasiekiamas, kai oro uostuose dirbama su gyvais paukščiais, nes prie mechaninių paukščiai greitai pripranta ir nebebijo.