Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis sako, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje buvo sausringas laikotarpis, per jį upių vandens lygiai daug kur buvo arti pačių žemiausių.
Pasak jo, liepos mėnesį kai kur iškrito pusantro mėnesio normos, kai kur – norma, ir upės pradėjo atsistatyti.
„Žinoma, jos visiškai neatsistatė, nes labai jau buvo išdžiūvę. O rugpjūčio mėnuo yra drėgnas ir visose upėse vandens lygiai yra artimi vidutiniam daugiamečiam ir aukštesni“, – BNS sakė hidrologas.
Hidrologų duomenimis, vandens lygis upėse pakilo nuo kelių iki keliasdešimties centimetrų, lyginant su vasaros pradžia. Aukščiausiai vanduo pakilo šiaurės rytų Lietuvoje tenkančioje Dysnoje ir į ją įtekančioje Birvetos upėje, kuriose vandens lygis, lyginant su birželio pabaiga ir liepos pradžia, yra 80 centimetrų didesnis.
„Trisdešimt–penkiasdešimt centimetų vandens lygiai visur pakilo, išskyrus, žinoma, Nemuną, labai dideles upes“, – sakė A.Kajutis.
Rugsėjis, pasak jo, greičiausiai bus sausesnis, todėl upės dėl vandens gausos tvinti neturėtų.
Dėl gausaus lietaus savaitės viduryje buvo apsemti keli ruožai Šilutės rajono kelyje Žemaitkiemis–Vabalai, juose draudžiamas eismas. Kaip BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas, šis kelias dažniau apsemiamas rudenį – tai pasitaiko kas kelerius metus. Vasarą kelias apsemiamas retai, tačiau, pasak jo, esant gausiam lietui, tokių atvejų pasitaiko.
LRT televizijos žinių tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad nesiliaujantys lietūs skandina bulvių laukus. Į juos negali įvažiuoti žemės ūkio technika, klimpsta ir lūžta traktoriai. Nenuėmus bulvių derliaus laiku, žemdirbiams gresia dideli nuostoliai.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, blogiausia padėtis Žemaitijos ir Šiaulių regionuose.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą