Lietuva bijo pasmerkti terorizmą

Įvykių pėdsakais

Lietuva bijo oficialiai ir griežtai pasmerkti terorizmą - taip vakar "Vakarų ekspresui" mūsų valstybės aukščiausių pareigūnų reakciją į įkaitų dramos atomazgą Rusijoje, Osetijoje pakomentavo ne vienas politikas.

Terorizmo šmėkla visų pirmiausia susijusi su religija: "Islamas - tokia religija, kuri yra paslanki ir pažeidžiama, nes joje nėra hierarchijos. Tą religiją galima "pagrobti" ir naudoti savo net nežmogiškiems tikslams. Kitaip - pradėti superdžihadą",- interviu "Vakarų ekspresui" teroristų veiksmus interpretavo žymus islamo žinovas Egdūnas Račius.
 

Vertindami Rusijos specialiųjų pajėgų veiksmus derybose su teroristais Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų junginio karininkai tegalėjo pasakyti viena - tai buvo chaosas ir situacijos nevaldymas.

Trūksta ryžto

Tuoj po šimtus įkaitų aukų pareikalavusio, paslaptimis apipinto Rusijos specialiųjų pajėgų Osetijoje, Beslano mieste esančios mokyklos šturmo pasaulis neliko abejingas.

Šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Olandijos užsienio reikalų ministras Bernaras Botas pareiškė: "Mes norėtume išgirsti iš Rusijos valdžios atstovų, kaip tokia tragedija tapo įmanoma".

Į tai itin jautriai reagavo rusai - Olandijos užsienio reikalų ministras, taigi ir pati ES, buvo užsipulta dėl tokio neva nekorektiško pareiškimo.

Vėliau B. Botui teko aiškintis, tačiau ankstesnis jo pareiškimas neliko nepastebėtas tarp kitų ES valstybių.

Rusija ginasi, netiesiogiai grasina, o Lietuva kol kas sugebėjo tik pareikšti užuojautą. Tačiau nėra nė vieno pareiškimo iš Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos, kuriuo būtų griežtai pasmerktas terorimas.

Santykiai neblogės

Mūsų valstybės valdžios neryžtingumą pastebėjo ne vienas parlamentaras. "Po košmaro Rusijoje Lietuva turi dar ir dar kartą pasmerkti terorizmą, tačiau iki šiol oficialiai to nepadarė nė viena institucija",- dienraščiui sakė parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Vaclovas Stankevičius.

Jo kolega Eligijus Masiulis taip pat sutiko, kad mūsų šalies vadovai itin atsargiai vertina Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesį ir veiksmus.

"Lietuvos užsienio politika yra labai sukoncentruota į Vakarus, tai ir yra analizuojama. Tačiau į Rytuose vykstančius procesus yra visai mažai dėmesio kreipiama. Mes bijome, laukiame JAV, ES pozicijų, esame mažytė žuvelė, kuri laukia savo eilės",- teigė E. Masiulis.

"Vakarų ekspresui" paklausus, ar pasikeis Lietuvos ir Rusijos diplomatiniai santykiai po teroro akto ir rusų nesugebėjimo išvengti šimtų aukų, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas santykių pasikeitimo neįžvelgė.

"Diplomatinius ryšius su Rusija mes palaikome nuolat, tačiau po įvykių Osetijoje santykiai neturėtų pablogėti. Nereikėtų sureikšminti ir Olandijos užsienio reikalų ministro žodžių, manau, politikas pasikarščiavo. Iš principo Rusijai nėra reikalo konfliktuoti su ES",- sakė G. Kirkilas.

Karininkai pašiurpę

Įvykius Beslane vakar dienraščiui sutiko pakomentuoti savo pavardės negalėjęs skelbti, antiteroristinėse operacijose Afganistane dalyvavęs vienas Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų junginio karininkų.

"Žinoma, stebint iš šono ir turint tik tą informaciją, kuri perduodama masinės informacijos priemonėmis, įvykius lengva komentuoti. Pirmiausia, krito į akis tai, kad Rusijos pareigūnai nevykdė nei gyventojų lokalizacijos, nei izoliavo pačią incidento teritoriją. Viskas buvo itin nekonstruktyvu, vienoje vietoje vaikščiojo ir pareigūnai, ir civiliai, dėl to teroristams ir buvo lengva pasprukti",- sakė karininkas.

Jis patikslino, jog vietovę reikėjo itin greitai ir tiksliai izoliuoti keliais žiedais.

"Antras dalykas - visiška paslaptimi lieka mokyklos su įkaitais šturmo aplinkybės. Nesuprantu, kaip galima pusę paros kovoti, o po to aiškinti, kad šturmas buvo spontaniškas. Nelabai tuo tikiu. Turėjo būti aiškūs, tikslūs įsakymai",- stebėjosi pašnekovas.

Jam siaubą kėlė tai, kad įvykio vietoje tarp kariškių zujo ginkluoti vietiniai entuziastai, dėl ko atidengta ugnis buvo padrika, netvarkinga, šaudoma įvairiomis kryptimis, o tai trukdė operacijai.

"Daug kas ten priminė chaosą. Net uniformas ne visi turėjo, nesimatė identifikavimo ženklų, antsiuvų, tad neaišku, kas ir už ką buvo atsakingas. Mačiau, kaip kažkas gesina ugnį iš vietinio čiaupo. Bet kas jis? Gaisrininkas? Vietinis? Neaišku",- sakė karininkas.

Jis patikino, jog Lietuvoje, kaip ir bet kurioje NATO valstybėje, yra ir antiteroristinė policija ("Aras"), ir kariuomenės specialiųjų operacijų junginys, kurie nuolat yra apmokami, kaip elgtis įkaitų dramos metu.

"Superdžihadas"

Į įkaitų dramą visai kitomis akimis žvelgia mokslininkai.

Apie musulmonų kultūros subtilybes ir moralinę bei religinę siaubo Beslane interpretaciją "Vakarų ekspresui" papasakojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, islamo studijų specialistas E. Račius.

- Mes dažniausiai esame linkę kritikuoti musulmonų pasaulį, nors nesuvokiame ideologinių skirtumų, kurie vyrauja tarp pačių musulmonų. Musulmonai turi itin platų veikimo ir veiksmų interpretavimo spektrą, ko nepasakysi apie krikščioniškąjį pasaulį. Tie ekstremumuai vienas nuo kito nutolę yra daug toliau.

Tačiau kokia šios, mūsų akimis, keistos religijos dalis diktuoja tokius žiaurumus?

- Čia mes susiduriame su pačiu mistiškiausiu musulmonų pasaulio sparnu - džihadi kultūra. Ji išsigimė iš madžiahidų kultūros, kurioje prievartas ir smurtas yra priemonė, norint pasiekti tam tikrus tikslus. Tačiau džihadi kultūrai smurtas tampa savitiksliu. Būtent nuo to turime pradėti mąstyti, jei norime suprasti, kodėl yra ryžtamasi teroro aktams.

Jei kalbėsime apie čečėnus - jie taip pat musulmonų bendrijos nariai, tačiau jiems minėtas veiksmų spektras taikytinas dar plačiau. Juk kai kurie čečėnai bendradarbiauja net su rusiška okupacine valdžia.

Jiems nėra nieko nepateisinamo?

Bandant aiškinti, ar religija pateisina teroristų veiksmus, reikia galvoti, kuri islamo religijos versija tai pateisina. O problema ta, kad islame nėra jokios hierarchijos. Tas radikalusis sparnas savo veiksmus, net save tarsi įteisina.

Jei katalikas ką nors padaro, jo veiksmą gali pasmerkti arba pateisinti popiežius, o musulmonai elgiasi taip, kad savo veiksmus visada gali pateisinti. Islame nėra tokios valdžios struktūros, kuri pasakytų, kas galima, o kas ne.

Net Korane ar pranašo Muhamedo rašytiniame pavyzdyje, vadinamame Suna, smurtas yra minimas ir net tam tikrais atvejais pateisinamas. Prievarta yra "įteisinta" iš principo. Šiuo atveju tiems, kuriems smurtas yra parankus, jei tai dar labiau suabsoliutina, pakilėja iki amžinumo lygio. Tokia pozicija net vadinama amžinuoju "superdžihadu", kurį reikia vykdyti nepaisant nieko.

Jei žmonės nepritaria teoristų ideologijai, jie yra sunaikintini.

Perlenkė lazdą

Ar visa tai taikytina ir įvykių Osetijoje kontekste?

- Ko gero į užgrobimą Osetijoje reikia žiūrėti iš tokios perspektyvos. Mokykla, vaikai - ne tikslas, o tiesiog atsitiktinės aukos. Juk nėra kovojama prieš mokyklas... Tačiau kadangi vaikai atstovauja tai visuomenės daliai, kuri nėra ideologiškai angažuota, jie tampa teroristų taikiniu.

Tuomet ar galima teigti, kad čečėnų teroristai savo tautos akyse tapo didvyriais?

- Čia labai įdomus klausimas. Jei pažvelgsime į skelbiamą informaciją radikaliojo čečėnų kovotojo Šamilio Basajevo ruporu vadinamame interneto tinklalapyje, ten visa kaltė suverčiama rusams. Neva čečėnai net nedalyvavo užgrobime.

Tai yra įdomu, nes Š. Basajevas prieš keletą metų sakė, jog į kiekvienus Rusijos namus atneš terorą, o dabar atsiriboja. Manau, tokia pozicija - radikaliausių kovotojų taktinis žingsnis. Net ir jie supranta, kad Osetijoje buvo perlenkta lazda. Tokia tragiška įkaitų dramos pasekmė - Rusijos specialiųjų tarnybų nepasiruošimo, chaoso, spontaniškumo išdava.

Apie aukas sužinoję čečėnų kovotojai nepuolė kaltinti savųjų, nes radikaliųjų kovotojų argumentai - Čečėnijos nepriklausomybė, bet tai, kas įvyko - baisu. Antra vertus, pačios operacijos pasmerkimas tarp pačių čečėnų irgi yra tikėtinas. Jie pateisina patį užgrobimą, bet nesitikėjo tokios tragiškos baigties.

Net Lietuvoje gyvenantys čečėnai neigė, kad ten dalyvavo jų tautybės atstovai.

"Al Qaeda" - mįslė

Ar Jums tikėtina Rusijos valdžios "išmesta" versija, kad išpuolis Osetijoje galėjo būti organizuotas "Al Qaeda" rankomis, net veikiant išorinėms jėgoms?

- Mes jau šešeri-septyneri metai kalbame apie "Al Qaeda" reiškinį, tačiau tiksliai net nežinome, kas tai - organizacija, grupuotė, tinklas, o gal tai teorinis konstruktas? Gal tai paties Osamos Bin Ladeno "piaro", viešųjų ryšių triuko pasekmė, sugebėjimas įtikinti pasaulį, kad yra toks baisus "Al Qaeda" voratinklis, kuris apėmė visą pasaulį. Jame tuoi esą O. Bin Ladeno asmenyje toks viską valdantis voras. Jei taip mąstysime - prasilenksime su sudėtingesne realybe.

Tai kokia ji?

Tarkime, "Al Qaeda" - tai tam tikras požiūris, kuris yra džihadi kultūros dalis. Tuomet kiekvieną teroro išpuolį galime susieti su "Al Qaeda".

O jei pažvelgtume į teroristų finansavimą, ginklų ar žmogiškųjų resursų tiekimą, kapstytumėmės dar giliau. Aš nemanau, kad mes esame tokiame etape, kai čečėnų smogikai O. Bin Ladenui nurodo savo sąskaitos numerį, o šis perveda pinigus... Antra vertus, tarp čečėnų ir džihadi kultūros atstovų, žinoma, yra bendravimas ar bendradarbiavimas.

Visgi užsieniečių, ne Rusijos piliečių, ne čečėnų, dalyvavimas tokiuose veiksmuose yra tikėtinas, juk kalbame apie "super džihadą", kuris turi būti vykdomas visame pasaulyje.

Denisas NIKITENKA