„Visų pirma daug dėmesio skirsime gynybiniam bendradarbiavimui bei ES išorinės sienos apsaugai. Kita itin svarbi kryptis – energetika ir ypač sinchronizacijos projektai“, – sakė premjeras.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai sutarė, kad reikia kuo greičiau įgyvendinti mūsų regiono elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. S. Skvernelis pažymėjo, kad iki 2018 metų vidurio reikia pasiekti galutinį politinį sutarimą dėl sinchronizacijos per Lenkiją. Latvijos ir Estijos kolegos išreiškė pritarimą ir viltį, kad galutiniai sprendimai bus priimti jau netrukus.
Premjerai sutarė, kad turi būti kuriama regioninė dujų rinka. Ypač akcentuota suskystintų gamtinių dujų rinkos svarba bei dujų tinklų sujungimas tarp Suomijos ir Estijos bei Lenkijos ir Lietuvos.
Estijos ir Latvijos premjerai palankiai įvertino Lietuvos žinią, kad iki 2022 metų turėsime greitkelį nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Tikimasi, kad ir Lenkijos pusėje iki to laiko bus pastatytas greitkelis nuo sienos iki Varšuvos. Premjerų susitikime daug dėmesio skirta ir Rail Baltica projektui. Tartasi, kaip užtikrinti sklandų jo vystymą, pritraukti kitus svarbius partnerius, pavyzdžiui, Lenkiją ir Suomiją bei užtikrinti ES finansavimą.
Kalbėdami apie saugumo klausimus, premjerai sutarė, kad regiono gynybinis bendradarbiavimas yra viena svarbiausių sričių. Ministrai Pirmininkai pažymėjo, kad Ukrainai reikalinga papildoma pagalba struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Tam galėtų pasitarnauti Lietuvos inicijuojamas paramos Ukrainai planas.
Lietuva gavo Estijos ir Latvijos ministrų palaikymą dėl nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės. Premjerai pabrėžė, kad tarptautinių įsipareigojimų laikymasis yra pagrindinė sąlyga, o branduolinės avarijos nepripažįsta sienų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą