Lietuviai grįžta?

Gražėjantys imigracijos skaičiai turėtų kiek nudžiuginti šalies verslininkus, pastaruoju metu itin garsiai prakalbusius apie didėjantį specialistų trūkumą. Kad kitąmet spręs migracijos problemas, žada ir šalies Vyriausybė. Tačiau panašu, kad realiai tėvynainius grįžti į Lietuvą vilioja tik vietos verslininkų ar privačios iniciatyvos.

Ką sako skaičiai?

Statistikos departamento duomenimis, per 11 šių metų mėnesių į Lietuvą atvyko beveik 21,9 tūkst. imigrantų. Tai - kone 2 tūkst. daugiau, nei per visus metus pernai, kai imigravo 19,8 tūkst. žmonių. Beveik 90 proc. jų buvo Lietuvos piliečiai. Dar prieš metus į šalį imigravo beveik 15,7 tūkst. žmonių, o 2010-aisiais - tik 5,2 tūkst.

"Pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkstančio Lietuvos piliečių. Tai - beveik ketvirtadaliu daugiau negu 2011 metais, - teigia Lietuvos statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė. - Pernai beveik kas antras grįžęs Lietuvos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, kas aštuntas - iš Airijos, kas dvyliktas - iš Norvegijos."

NEIŠSIGANDO. Uostamiesčio grožio salone dirbanti Juvida Piazza-Gužauskaitė į Lietuvą iš Šveicarijos grįžo po 14 metų pertraukos. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

26 proc. pernai reemigravusių piliečių sudarė 25-29 metų amžiaus gyventojai, penktadalį - 20-24 metų amžiaus, ir septintadalį - 30-34 metų amžiaus žmonės.

Pernai į Lietuvą imigravo 2,5 tūkst. (13 proc. visų imigrantų) užsieniečių. 2011 m. - 1,7 tūkst., arba 11 proc. Dauguma pernai į šalį imigravusių užsieniečių buvo Rusijos (526), Ukrainos (377), Baltarusijos (363), Lenkijos (137) ir Latvijos (113) piliečiai.

Tiesa, emigracijos mastai kol kas beveik nekinta. 2012 m. Lietuvą į geresnį gyvenimą užsienyje iškeitė 41,1 tūkst. mūsų tautiečių, o per 11 šių metų mėnesių - beveik 38,2 tūkst.

PATRIOTIZMAS. Daugiau nei prieš pusmetį iš Didžiosios Britanijos grįžusio Eimanto Rudmino teigimu, patraukti atgal į uostamiestį jį paskatino patriotizmas. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Atvažiuojančiųjų daugiau

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės Zitos Čepaitės teigimu, nors atvažiuojančių gyventi į Britaniją mažėja, tačiau jų tikrai dar daug daugiau nei grįžtančiųjų į Lietuvą.

"Mes matome atvažiuojančius. Kiekvienas mato taip, kaip jam patogiau. Tiesa, antplūdis atvykstančiųjų yra jau mažesnis nei anksčiau", - pažymėjo Z. Čepaitė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, darbą susirasti Didžiojoje Britanijoje šiuo metu gana sunku. Taip pat griežtėja politika imigrantų atžvilgiu. Tačiau ir šie faktoriai esą kol kas neskatina lietuvių grįžti namo.

"Atmosfera yra pasikeitusi. Anksčiau džiaugdavosi atvykstančiais, dabar - atvirkščiai. Tačiau ir prie neigiamo vietinių požiūrio lietuviai pripranta, juolab kad dažnas darbdavys juos vertina, - sakė Z. Čepaitė. - Norinčių grįžti į Lietuvą tikrai yra, bet... Tas bet susijęs su daug dalykų."

Bendruomenės pirmininkės manymu, lietuviai tampa sėslesni, žmonės jau bijo palikti turimus darbus ir grįžti į Lietuvą. Mat neįsitvirtinus namuose, nebeaišku, ar pavyks vėl įsidarbinti atvykus antrąsyk.

"Dar daug kas turi Lietuvoje pasikeisti, kad žmonės drąsiai grįžtų. Nebe tie laikai, kai lietuviai važinėjosi pirmyn atgal. Žmonės sakosi norintys grįžti, tačiau dar ne dabar. O kada bus tas geras laikas grįžti - nežinia", - teigė pašnekovė.

Žinia, Britanijoje siūloma įvesti įstatymus, kurie leistų deportuoti benamius migrantus bei apribotų teisę į įvairias socialines išmokas. Atliktų tyrimų duomenimis, iš maždaug 15 tūkst. Londono gatvėse gyvenančių benamių trečdalis - Rytų europiečiai. Kiek iš jų lietuvių - nežinia. Beje, daugėja ir prašančiųjų socialinių pašalpų.

"Pastebėta tendencija, kad vis daugiau emigrantų iš Rytų Europos kreipiasi dėl pašalpų. Tačiau jų skaičius, lyginant su vietiniais gyventojais, tikrai nėra didelis. Sugriežtinus emigracijos politiką likti Didžiojoje Britanijoje kebliausia taps labiausiai socialiai pažeidžiamiems", - pažymėjo Z. Čepaitė.

Gyvi pavyzdžiai

Tuo metu į Lietuvą jau grįžę "Vakarų ekspreso" kalbinti emigrantai teigia dėl savo sprendimo nesigailintys ir vėl emigruoti neplanuojantys.

Daugiau nei prieš pusmetį iš Didžiosios Britanijos grįžusio ir šiandien uostamiesčio informacinių technologijų (IT) bendrovėje "Recafe" dirbančio Eimanto Rudmino teigimu, patraukti atgal į uostamiestį jį paskatino patriotizmas, nors beveik trejus metus jis dirbo didelėje ir žinomoje IT bendrovėje Londone.

"Didžiausia problema - žmonių mąstymas. Deja, bet daugelis lietuvių nori gauti viską nedarydami nieko. O kai nieko už dyką negauna - kaltina valdžią. Tikriausiai tai dar iš sovietmečio atėjęs mąstymas. Jei turi noro, normaliai gali gyventi visur - tiek užsienyje, tiek Lietuvoje", - sakė E. Rudminas.

Jis prisipažino, kad po trejų metų gyvenimo užsienyje grįžti į Lietuvą bijojo.

"Tikrai galvojau, kad grįžus bus baisu. Tačiau jokių didesnių sunkumų parvažiavus neiškilo. Beje, dar nė karto grįžti atgal į Angliją nepanorėjau", - pažymėjo E. Rudminas.

Vyro teigimu, pusė Anglijoje gyvenančių jo draugų į Lietuvą grįžti norėtų, likusi dalis tokios galimybės net nesvarsto.

Uostamiesčio grožio salone "Aidos studija" dirbanti Juvida Piazza-Gužauskaitė į Lietuvą iš Šveicarijos grįžo po 14 metų pertraukos.

"Į Šveicariją išvykau devyniolikos. Čia po trejų metų mokslų įgijau ir kirpėjos profesiją. Atgal grįžau birželio pabaigoje. Pasiilgau tėvynės. Norėjosi jaustis sava, kalbėti gimtąja kalba", - sakė J. Piazza-Gužauskaitė.

Moteris neneigė, kad norint grįžti į Lietuvą jai teko labai daug ko atsisakyti - draugų, profesinės sėkmės, gražių namų ir kt. Tačiau dėl savo sprendimo nesigaili.

"Į Lietuvą važiavau neturėdama darbo. Tačiau jaučiau, kad viskas bus gerai. Ir nors kai kurie dalykai Lietuvoje erzina, grįžti atgal į Šveicariją neplanuoju", - pažymėjo J. Piazza-Gužauskaitė.

Domisi darbu Lietuvoje

Tai, kad užsienyje gyvenantys tėvynainiai vis dėlto domisi galimybėmis grįžti, patvirtina šalies verslininkai. Esą toks susidomėjimas suaktyvėja paskelbus apie įgyvendinamus naujus stambius investicinius projektus ar viešai pradėjus naujų darbuotojų paiešką.

Anykščiuose sveikatingumo ir gydomojo SPA centrą statančios bendrovės "Anšilas" direktoriaus Edmundo Nekraševičiaus teigimu, patalpinus darbuotojų paieškos skelbimus, sulaukta daug laiškų ar skambučių iš užsienyje gyvenančių lietuvių.

"Net patys nustebome sulaukę tokio emigrantų susidomėjimo - sakė E. Nekraševičius. - Didžioji dalis jų - į užsienį išvykę anykštėnai. Be abejo, čia jie tiek neuždirbs, kiek užsienyje. Tačiau Lietuvoje ir pragyvenimas kainuoja mažiau. Gimtinė yra gimtinė. Daugelio čia ir šeima, ir draugai likę."

Pasak E. Nekraševičiaus, veiklos pradžioje numatoma įdarbinti mažiausiai 50 žmonių. Apie 10 proc. iš jų gali būti būtent iš užsienio grįžę lietuviai. O labiausiai pageidaujami tie, kurie užsienyje taip pat dirba viešbučiuose. Esą jie jau apmokyti, kalba angliškai. Todėl esą užsienyje patirties įgijusios kambarinės Lietuvoje gali tikėtis didesnio nei minimalus atlyginimo.

Tikisi, kad grįš

Šalies Vyriausybė žada ateinančiais metais spręsti emigracijos stabdymo ir reemigracijos skatinimo klausimą. Migracijos politikos įgyvendinimo gairės numatytos 2014 m. Vyriausybės prioritetų programoje. Tiesa, konkrečios veiksmų priemonės esą šiuo metu dar yra derinamos.

Pasak premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, pašalinti emigracijos priežastis tikimasi ir Vyriausybei iškėlus tokius prioritetus kaip užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas ar švietimo, kultūros ir sveikatos paslaugų prieinamumo didinimas.

"Tikimasi, kad išvykusieji sugrįš ir skatinant darbo vietų kūrimą, pavyzdžiui, statybų sektoriuje. Pajudėjus renovacijos darbams išaugo statybos sektoriaus darbuotojų poreikis, taigi tikimasi, kad tai paspartins iš Lietuvos išvykusių darbuotojų grįžimą", - pažymėjo E. Butkutė-Lazdauskienė.

Beje, valdančiųjų partijų koalicijos politinė taryba pirmadienį sutarė, kad emigracijai stabdyti reikia atskiros institucijos.

Įdarbina valstybinėse institucijose

Pasigendant aktyvių Vyriausybės veiksmų mažinant emigracijos mastus ir skatinant reemigraciją, lietuvius namo kviečia grįžti privačios iniciatyvos.

Viena pirmųjų tokių iniciatyvų šalyje - antrus metus jau veikianti VšĮ "Investuok Lietuvoje" jaunųjų profesionalų programa "Kurk Lietuvai". Ji skirta aukštojo mokslo studijas užsienyje baigusiems Lietuvos piliečiams. Jiems suteikiama galimybė įsidarbinti valstybinėse institucijose.

Pasak "Investuok Lietuvoje" projektų vadovės Akvilės Švolkienės, programos trukmė - 12 mėnesių. Specialaus konkurso būdu atrinkti 20 dalyvių kas 4 mėnesius rotacijos principu dirba skirtingose valstybinėse institucijose. Jaunuoliams padeda paskirti kuratoriai.

"Didžioji dalis programos dalyvių - užsienyje ką tik studijas baigę jaunuoliai. Programoje dalyvavo ir užsienyje 8-9 metus gyvenę ar išvis Lietuvos pilietybės neturintys lietuviai, - sakė A. Švolkienė. - Iš pernai programoje dalyvavusių dvidešimties dalyvių šeši liko dirbti valstybinėse įstaigose, dvylika įsidarbino kitose bendrovėse, o du išvyko atgal į užsienį. Tačiau ir jie puoselėja mintis artimiausiu metu vėl grįžti į Lietuvą."

"Investuok Lietuvoje" atstovė pažymėjo, kad pernai programoje "Kurk Lietuvai" panoro dalyvauti 13 skirtingų valstybinių institucijų, šiemet - jau 26.

"Susidomėjimas auga. Valstybinėms institucijoms itin trūksta dirbančių, "idėjinių", jaunų profesionalų. Iš ateinančių metų Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašo penki inicijuoti būtent programos dalyvių", - sakė A. Švolkienė.

Programos "Kurk Lietuvai" dalyvių skaičių ateityje planuojama didinti.

Bijo pasirodyti nevykėliais

Andrius TEKORIUS, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyriausiasis specialistas
Nuo 2008-ųjų metų į užsienio šalis emigravusiems lietuviams teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos elektroniniu paštu ar "Skype" programa. Su emigrantais bendraujantys psichologai išskiria dvi pagrindines problemas, kylančias į Lietuvą sugrįžti panorusiems tautiečiams. Keletą metų užsienyje gyvenę ir ne pagal kvalifikaciją dirbę žmonės bijo, kad grįžus į Lietuvą jiems jau nebepavyks susirasti jų ankstesnę profesiją atitinkantį darbą. Taip pat dalis emigrantų į užsienį planavo išvykti tik trumpam, vedami tikslų užsidirbti tam tikrą pinigų sumą, tačiau nesėkmės atveju jie jau bijo grįžti atgal ir taip draugams ar šeimos nariams parodyti, kad jiems nepasisekė.