Vakar Seimas tik po ilgų ginčų nutarė pritarti šalies prezidento Polando Pakso dekretui ir į karinę misiją Irake siųsti iki 16 Lietuvos kariškių - logistikos specialistų ir karo medikų.
Svarstant šį klausimą, parlamentarų pasisakymuose ypač išryškėjo nesugebėjimas vienareikšmiškai vertinti pasaulį drebinančio konflikto.
Atskiri komitetai siekė galimų kompromisų ir tik įvedus keletą pataisų prezidento pateiktame dekrete, pritarta tiesioginiam mūsų šalies dalyvavimui šioje tarptautinėje operacijoje.
Kone daugiausiai nuomonių susilaukė krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus pateiktame siūlyme apibrėžtas lietuvių dalyvavimo pobūdis: ar valstybė karius siųs dalyvauti kariniuose veiksmuose ar teikti humanitarinę pagalbą.
Tiesioginio lietuvių dalyvavimo kariniuose veiksmuose nepripažino Kazimiera Prunskienė: "Man kelia neaiškumų keletas dalykų svarstomame dokumente. Vyriausybė suformulavo, jog misijos dalyviai - kariai, bet ne humanitarinės operacijos dalyviai. Tokios formuluotės ir pozicija, būgštauju, gali pakenkti referendumo dėl stojimo į ES rezultatams", - samprotavo parlamentarė.
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos vardu kalbėjęs Vytenis Andriukaitis teigė manąs, jog nors karas - ne pats tinkamiausias metodas problemoms spręsti, tačiau šis karas - ne paprastas, tai - kova su terorizmu, todėl dauguma frakcijos narių pasisako už mūsų karių siuntimą. Tiesa, balsuoti frakcijos nariai galėjo laisvai.
Siūlė netūpčioti vietoje
Tikra žodinė batalija prasidėjo prie mikrofono priėjus Kaziui Bobeliui. Net kelis kartus Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui teko raminti įsisiūbavusius parlamentarus, kuomet K. Bobelis drastiškai pareiškė, jog šiandien kiekvienas lietuvis bėgtų į JAV, jei tik būtų galimybė.
"Pas mane ateina žmonės, ir jūs, gerbiamieji, kurie dabar esate opozicijoje, prašėte pagalbos savo giminėms, norintiems vykti į Valstijas. Supraskite, vadovai ateina ir išeina, o tauta lieka, tad dabar mes, kurie puikiai žinome, kas yra diktatūra, svarstome, ar norime turėti tokį galingą draugą, kaip JAV, ar ne", - drebino posėdžių salę Amerikos lietuvis.
K. Bobelis savo kolegoms siūlė "netūpčioti ir nebėgti į krūmus, nes ten ir liks". Parlamentaras patikslino savo mintį ir pridūrė manąs, jog Lietuva abejoja, kad Sadamo Huseino engiama tauta kenčia, o kita šalis ateina jai padėti.
Ministrą apkaltino melavus
Tuo tarp Lietuvos pacifistų vadeiva pravardžiuojamas Rolandas Pavilionis daugumoje Vyriausybės sprendimų karo Irake atžvilgiu matė mistiką ir siūlė išsivaduoti ne iš aiškiaregės Lenos Lolišvili, bet iš L. Linkevičiaus burtų.
"Kodėl ne prezidentas ar jo patarėjas, o krašto apsaugos ministras įrodinėja, kad be tų šešiolikos karių Sadamas Huseinas nebus nugalėtas? Be to, ministras dar ir meluoja sakydamas, jog gynybos taryba išsėmė visas taikių priemonių atsargas. O kas tai tikrino? Ir jūs vyniojate žodžius į vatą teigdami, kad humanitarinė pagalba - ne kariavimas. Ne, talkinti karui - dalyvauti jame", - prieštaravo parlamentaras.
Lietuvos įvaizdžiu susirūpino ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė: "Prieš akis stovi NATO kūjis ir ES priekalas. Nėra prasmės šiandieniniam karui. Aš siūlau solidarizuotis su ES viršūnių tarybos sprendimu ir dalyvauti ne pačioje karinėje misijoje, o teikiant humanitarinę pagalbą po karo, likviduojant pasekmes ir švelninant situaciją. ES - atsvara JAV ekonomikai ir verslui, tad mūsų šaliai ši organizacija - itin svarbi", - samprotavo B. Vėsaitė.
Lygino su Stalinu
Liberalų frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Gricius "į protą" parlamentarus atvesti bandė metodiškai aiškindamas S. Huseino žalą pasauliui.
"Šis diktatorius savo veidmainiška prigimtimi, klasta ir kraujo troškimu prilygsta Stalinui. Kaip Sadamas atėjo į valdžią? Taip pat - išskerdė savo bendražygius ir įvedė diktatūrą. Nuo 1976 metų jo valdymas lemia nestabilumą Persijos įlankos regione. Ir Bagdadas iki šiol neįrodė, kad masinio naikinimo ginklai - likviduoti: Irakas turėjo 19500 bombų, paskelbė, kad sunaikino, tačiau ne visas - dar liko 6500. Jie turi užmaskuotus ginklų gaminimo fabrikus", - pasakojo Seimo narys.
Abejones, ar po karo pavyks Irake įvesti demokratiją, A. Gricius atmetė pateikdamas Japonijos pavyzdį - šioje šalyje po Antrojo pasaulinio karo, nepaisant pesimistų, tai buvo padaryta.
"Be to, Persijos įlankos variantas - saugesnis, nei Afganistano. Dalyvaudami misijoje mes įrodome, kad nesame vien saugumo vartotojai, juk JAV neprašo kovinių vienetų, užtenka tiks simbolinės paramos. Mūsų frakcija balsuos už", - pažadėjo liberalas.
"O aš pamėginsiu įvesti šiek tiek vienareikšmiškumo: vieni aukština JTO neryžtingumą, kiti - antipatiją JAV, o iš to laimi tik S. Huseinas. Tai jau primena Rusijos poziciją Slobodano Miloševičiaus atveju: svarstė, svarstė, bet likimas toks pat. Lietuva visada buvo ir bus prieš tironus ir agresorius. Ir šiandien svarstomas prezidento dekretas nereikalauja jokių gėlyčių, saugiklių, žodelių, esmė vis viena lieka ta pati - Lietuva nėra S. Huseino pusėje. Mes balsuosime už valstybės politikos nuoseklumą ir ateitį", - tokią nuomonę išreiškė konservatorius Vytautas Landsbergis.
Taigi į konflikto zoną vyks jau patirties Afganistane turintys logistikos specialistai bei karo medikai. Jų misijos tikslas - teikti humanitarinę pagalbą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą