Lietuviai Kosovą lopo lenkiškomis adatomis

Įspūdžiai

Kosovo provincijos žaizdos gydomos Europos Sąjungos pinigais bei nuolatiniu karių tvarkos palaikymu, todėl vietiniams praeities skerdynės apsitraukia vis tankesne migla.

"Vakarų ekspresui" lankant Kosove tarnaujančius karius savanorius klaipėdiečius, per vieną parą teko įsitikinti neišvengiama taikdariškos misijos specifika: prastas maistas, nuostabi gamta, ekstremalus "ralis" kalnuose bei susitaikymas su savotiška monotonija.

Į Lietuvos karius Kosovo albanai žvelgia draugiškai ir vadina juos "tais lenkais, kur su didelėmis mašinomis važinėja".

Mieloji "Anuška"

Politikams, kurie prunkštauja dėl mūsų šalies Krašto apsaugos ministerijos planų įsigyti kelis modernius lėktuvus, reikėtų bent kartą paskraidyti tokiu aparatu, kuriuo naudojasi į tarptautines misijas vykstantys Lietuvos kariai.

Lėktuvas "An 26" karinių pajėgų techninį arsenalą papildė dar 1968 metais, Lietuva jų turi tris, o kariai juos meiliai vadina "Sakalėliais", "Torpedomis" arba tiesiog "Anuškomis".

Dviejų lėktuvo variklių keliamas triukšmas keleiviams toks stiprus, kad net nepadeda giliai į ausis įkišti specialūs kištukai. Vėliau kelias dienas arba savaitę tenka vaikščioti apykurčiam ir visus erzinti nuolat klausinėjant: "Ką sakei?"

Lietuvos savanorių būrys "KFOR 14" šį mėnesį į Kosovą išskrido būtent "Anuška", kurioje yra tualetas, tačiau juo niekas nesinaudoja ir gamtinius reikalus atlieka tiesiog į buteliuką. Net ir prie merginų. O ką joms daryti prispyrus reikalui...

Skrendant į priekį po 2,5 valandos teko nusileisti papildyti kuro atsargų Slovakijoje, tačiau grįžtant namo išsėdėti ant medinio suolo daugiau nei penkias valandas be nusileidimo yra tikras nuotykis.

Tačiau kariams tokios "Anuškos" - įprastos: jie arba miega, arba užkandžiauja, noriai vienas su kitu dalydamiesi rūkyta dešra, svogūnais, kumpiais. Beje, nustebino ir tai, kad kariai įsigudrina ir parūkyti lėktuvo gale.

Orlaiviu "An 26", į kurį įlipama per "užpakalį", yra ne kartą oficialaus vizito skridęs ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, o neseniai buvo parskraidinta sunkiai serganti žymi teatro pedagogė bei režisierė Dalia Tamulevičiūtė.

Slampinėja šunys

Lietuvos savanoriai Kosove tarnauja apie už 40 kilometrų nuo Makedonijos pasienio, nuostabaus Liuboteno kalno papėdėje įsikūrusioje lenkų-ukrainiečių bataliono "POLUKRBAT" stovykloje "White Eagle".

Tvarka ten - lenkiška. Jei amerikiečiai į savo stovyklas atklydusius šunis bei kates vaiko arba šaudo, lenkai jiems leidžia ramiai slampinėti. "KFOR 13" būrio, kurį sudaro klaipėdiečiai ir kuris neseniai grįžo iš misijos, merginos vieną keturkojį net pakrikštijo.

"Jo vardas Voltas, nes labai prie elektros prietaisų lenda", - paaiškino savanorė Eglė, kuri pagal profesiją yra biologė, todėl nepraleido progos namo parsivežti sudžiovintą vorą.

Savanoriai miega vadinamuosiuose konteineriuose, kuriuos vadina "kubrikais" - žargonas paimtas iš lenkų kalbos.

Lietuvos karių būriams "BALTCON" Kosove pasisekė tarnauti pas danus ir maitintis kaip sultonams, o "KFOR" kariams tenka sotintis labdaros valgyklos maistui prilygstančia lenkiška virtuve.

Pietums duodama perlinių kruopų košės ir "guliašo", kuris tik pavadintas gražiai - tirštame padaže troškinti virto dešros gabalai. Ir arbatos.

Savanoriai pasakojo, kad tenka maitintis ir skystu sultiniu, į kurį reikia įsimesti po du virtus kiaušinius. Tai vadinasi sriuba. O pagrindinis patiekalas - virtų šprotų kukuliai, nuo kurių susuka vidurius. Maisto racionas - gana monotoniškas.

Nuėjus į tualetą galima pasigrožėti užrašu: "Broli lietuvi, lietuviško krašto, jei darai į skylę, nedaryk ant krašto".

Ekstremalūs raliai

Parą būnant su kariais teko išvykti į patruliavimą naktį bei stebėti įprastas kariams užduotis.

Taikdariai turi nuolat save demonstruoti, todėl važinėjama yra ir tokiais keliais, kur velnias sprandą nusisuktų.

"Aš tik vieno neįsivaizduoju - jei mes su savo amerikoniškais visureigiais "Blazer", kurių pavydi net lenkai, vos įvažiuojam į tokius kalnus, kaip albanai su savo "golfukais" ten patenka?" - stebėjosi vienas klaipėdietis savanoris ir pasuko automobilį per metrą nuo bedugnės krašto.

Vėliau kariai tikrino greitkeliu pravažiuojančius automobilius - albanas ar serbas, norėdamas pervažiuoti visą Kosovą, būtų patikrintas mažiausiai penkis kartus.

Patikrinimo metu yra apieškomas automobilis, pažiūrima, ar nevežama ginklų, narkotikų, tačiau albanai prie šių procedūrų yra pripratę ir noriai vykdo paliepimus. Tikrinant dokumentus žiūrima, ar asmuo nėra ieškomųjų sąraše. Tokių Kosove yra kelios dešimtys.

Atsakinga užduotis yra ir informacijos apie albanų požiūrį į taikdarius, galimus konfliktus su serbais rinkimas. Tai daroma prašant užpildyti tam tikras anketas arba tiesiog sėdint bare. Bendraujama per vertėjus, kurie uždirba ne menkus pinigus - nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. litų, jei dirba amerikiečiams Bosnijoje ir Hercogovinoje.

Savo užduotis savanoriai atlieka itin profesionaliai, todėl nesusipratimų su vietiniais beveik nepasitaiko.

Patiria diskomfortą

Lietuvių taikdarių padėtį Kosove galėtų apibūdinti vieno labai aukšto rango kario prie žurnalistų išsakytos mintys.

"Trim valandom paankstino skrydį, ir nieko mums prieš tai nepranešė. Pagarbos ar pagalbos... Iškilmingai išlydėjo, atvažiavai - ir tavo biznis. Per šventes tik sveikinimus atsiunčia. Kai reikia ko nors Lietuvai - tai sėsk prie kompiuterio ir dirbk, o kai tau ko nors reikia - matai trijų pirštų kombinaciją".

Kadangi lėktuvo skrydis buvo paankstintas trimis valandomis, kariai kėlėsi paryčiais, nes pusę šešių ryto duodami pusryčiai. Tačiau nuvykus į Kosovo sostinės Prištinos karinį oro uostą teko tas tris valandas pralaukti.

Nepatogumų turėjo ir pilotai, nes jie nakvojo Graikijoje, tad miego teko visai nedaug.

Tuo tarpu austrai, danai atvykdavo į oro uostą, palaukdavo dešimt minučių, ir skrisdavo namo "Boingais". Lietuviai laukdavo. Lėktuvui galų gale atskridus, jo pilotai prunkštelėjo, kad teko sukti ratus virš oro uosto ir prašyti leidimo nutūpti.

"O jie mums sako, kad neturime tam leidimo. Grįžome atgal į Makedonijos sostinę Skopje, dar kartą susisiekėm, o jie atsiprašė ir pasakė, kad leidimai buvo", - paaiškino pilotas.

Grįžti teko su mieląja "Anuška", kurios "salone" ir vasarą būna šaltoka net apsivilkus žieminį paltą, nes už lėktuvo borto - minus 50 laipsnių.

Denisas NIKITENKA