Lietuvos valdžia nuolankiai lenkiasi prieš Europos Sąjungą (ES) ir priima sprendimus net nepasitarusi su tauta, o štai airiai, pademonstravę pilietinę poziciją, išsikovojo net nuolaidų.
Mūsų parlamentas pirmasis ES patvirtino bendrijos Konstituciją, kuri žlugo. Tuomet gimė jos atitikmuo -
Lisabonos sutartis, tačiau ir ji, kaip planuota, nuo 2009 metų neįsigaliojo.
Mat airiai užuot, kad aklai priėmę dokumentą nacionalinės valdžios lygiu, nusprendė surengti visuotinį referendumą. Salos gyventojai sutarčiai nepritarė - prieš balsavo 53 proc. rinkėjų. Sutartį ratifikavo ir Čekijos parlamentas, tačiau dokumento dar nepasirašė šios valstybės prezidentas.
Šie "išsišokimai" sudavė skaudų smūgį ES vadovybei, nes dokumentas gali įsigalioti tik tuo atveju, jei jį palaimina visos Bendrijos valstybės.
Po airių antausio įvyko aršios derybos su ES funkcionieriais, kurių metu siekiant palenkti savo pusėn Airiją ne tik peržiūrėti sutarties punktai, bet ir pritaikytos nuolaidos šiai valstybei. Airiai dėl sutarties pakartotinai referendume turėtų balsuoti šį rudenį.
Birželio 19-ąją ES viršūnių susitikimo dalyviai galutinai susitarė dėl nuolaidų Airijai. Šalis reikalavo mokesčių politikos, neutralumo ir abortų draudimo garantijų. Tik jas gavusi ji žadėjo surengti naują referendumą dėl Lisabonos sutarties.
Britų europarlamentaras Ričardas Korbetas pareiškė, kad visų pirma Airijos Vyriausybė gali džiaugtis pasiekusi ženklią diplomatinę pergalę.
"ES šalių vadovai buvo sutarę, kad EK sudėtis turi būti sumažinta. Taip siekiama padaryti šią instituciją efektyvesnę, nes dabar EK tapo miniatiūrine asamblėja. Po derybų su Airija sutarta, kad kiekviena valstybė Europos Komisijoje turės po vieną narį. Kitos Airijai suteiktos nuolaidos ir garantijos buvo labiau nuspėjamos. Lisabonos sutartis nedarys įtakos Airijos karinio neutraliteto statuso, mokesčių reguliavimo, abortų, švietimo ir šeimos vertybių klausimams", - apie tai, ką iškovojo airiai, kalbėjo R. Korbertas.
Visgi kai kurie politikai kritikuoja Airijos Vyriausybę, kuri esą išdavė savo žmones būtent dėl sprendimo surengti referendumą pakartotinai, nors tauta aiškiai pasisakė prieš šio dokumento įsigaliojimą.
"Ir kokias pasiektas nuolaidas jie pateikia Airijos rinkėjams? Sutartyje nėra pakeistas nė vienas žodis. Yra pateikiamas tas pats turinys tik naujame aplanke", - pareiškė paneuropinės partijos "Libertas" įkūrėjas, airių verslininkas Deklanas Ganlėjus.
Visgi dabar recesijos apimtos Airijos piliečiai prieš numatytą antrąjį balsavimą jau daug palankiau vertina šį Bendrijos reformų dokumentą. Pastarojo pusmečio viešosios nuomonės apklausos rodo, kad už Lisabonos sutartį balsuotų 54 proc. airių.
"Svarbiausia - įvairovė"
Eugenijus GENTVILAS, buvęs europarlamentaras
Nemanau, kad Lietuva "prašovė" ratifikuodama Lisabonos sutartį, nes tai - reikalingas dokumentas. Man nepriimtina Airijos pozicija: darykite nuolaidas, arba nedėsime pastangų, kad dokumentas būtų patvirtintas. Nežinau, ar airiai sąmoningai neratifikavo sutarties, ar tiesiog pasinaudojo padėtimi. Jei airiai išsiderėjo nuolaidas - šaunuoliai, jei šantažavo - nepriimtina.
Niekaip negaliu sutikti su mintimi, kad Lisabonos sutartis sumenkina Europarlamento, nacionalinių vyriausybių galias. Vien tai, kad šalis įstojo į Europos Sąjungą, jau galima vertinti kaip grėsmę. Ar ją įžvelgti. Viskas priklauso nuo to, kaip bus eskaluojama situacija. Ar mes matysime grėsmes, ar Bendrijos pranašumus? Ir ar jais naudosimės.
Taip, Europos Sąjungoje yra problemų, man taip pat nepatinka, kad siūloma tvarka, pagal kurią, vaizdžiai tariant, agurkai ar bananai būtų auginami vienodo dydžio. Tačiau tie euroskeptikai, kurie aiškino, kad visos valstybės turi referendumais spręsti Lisabonos sutarties klausimus, patys sau prieštarauja. Jei jau kritikuojama, kad siekiama unifikuoti, tai kodėl pamirštama tai, kad kiekviena tauta turi teisę spręsti, kaip jai elgtis Lisabonos sutarties atveju? Airiai surengė referendumą, Lietuviai patvirtino parlamente. Yra įvairių šalių įstatyminės procedūros, ir ta įvairovė - gerai. Neatimkime iš Lietuvos teisės elgtis taip, kaip jai atrodo teisingiausia.
"Daugiau galių Europarlamentui"
Gintaras DIDŽIOKAS, buvęs europarlamentaras
Po to, kai airiai referendumu nepritarė Lisabonos sutarčiai, vyko labai daug svarstymų, diskusijų, darytos tam tikros korekcijos, tas procesas tęsiasi. Lisabonos sutarties patvirtinimas jokiu būdu nereiškia valstybių nepriklausomybės praradimo. Tačiau rezultatas tikrai nėra pats tobuliausias. Jis toks, kokį bendrai parėmė šalys.
Dėl sutarties kyla labai daug spekuliacijų. Pasakai žmonėms, kad Europos Sąjungos institucijos kišis į abortų reikalus valstybėse, žmonės ir patiki. O ar gilinamasi į tą sutartį? Tai ir yra problema.
Lietuvoje ratifikacija vyko greitai, skubotai, be diskusijų, aiškinimo, analizių, pristatymo visuomenei. Tai yra blogai. Gal mes pernelyg giliai prisimename skaudžią istorinę patirtį, todėl mums saugumas - labai svarbus. Visgi sutartį ratifikavus mes ne prarasime, o išlošime.
Pirmiausiai naujasis dokumentas sustiprina Europos Parlamento galias. Institucijos, į kurią savo atstovus deleguoja kiekviena tauta. Dabar Europarlamentas turi tik patariamąjį balsą, gali daryti politinį spaudimą, tačiau jo kompetencijoje - ne visi klausimai. Ratifikavus Lisabonos sutartį būtų privaloma paisyti Europos Parlamento nuomonės.
Dabar mano kolegos airiai teigė, kad šioje šalyje vyksta labai rimtas politinis darbas, siekiama tautą informuoti apie tą sutartį, nes niekas nesitikėjo, kad vyks tokia didelė kampanija prieš sutarties ratifikavimą. Buvo išleisti milijonai, daugiau, nei skyrė nacionalinė valdžia. O juk Airija ir suklestėjo tik po to, kai įstojo į Europos Sąjungą, prieš tai ji buvo atsilikusia valstybe.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą