Norvegijos lietuvių bendruomenės atstovas Kęstutis Kaupas teigia, jog žiniasklaida lietuviams nusikaltėlių etiketes klijuoja nepagrįstai
Prieš keletą dienų Norvegijos spaudoje pasirodė pranešimai, jog lietuvių gaujos yra vienos labiausiai įsitvirtinusių šalyje. Taip pat teigiama, kad lietuviai dažniau nei kitų šalių atstovai išsiunčiami iš Norvegijos. Nurodoma, jog beveik pusė sulaikomų narkotinės medžiagos metamfetamino siuntinių priklauso lietuviams.
Su „Vakaro žiniomis“ sutikęs pasikalbėti Norvegijos miesto Bergeno lietuvių bendruomenės vadovas K.Kaupas mano, jog situacija per daug dramatizuojama, o visuomenei dirbtinai peršama neigiama informacija apie emigrantus.
- Šiuo metu žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Norvegijoje siautėjančias lietuvių gaujas. Ar ši informacija atitinka tikrovę ir kaip norvegai žiūri į greta gyvenančius lietuvius?
- Esam labai pavargę nuo negatyvios informacijos srauto, kad lietuviai vagys ar nusikaltėliai. Galbūt taip norima mus priversti šitaip galvoti apie save. Pateikiama labai daug dezinformacijos šiuo klausimu, kas labai liūdina. Lietuviai patys į save žiūri kaip į banditus. Norvegai taip į mus nežiūri. Kai kalbu su norvegais apie viešumon išlendančius kai kurių lietuvių nusikaltimus, jie sako: „Nusiramink“. Juk taip pat minimi lenkai arba rumunai. Šiuo metu Osle kilęs skandalas, nes mašinomis suvažiavę rumunai miega centre ir bet kokius pareigūnų veiksmus jų atžvilgiu vadina tautine diskriminacija.
- Teigiama, jog pastaraisiais metais būtent Norvegija tapo lietuvių emigrantų pamėgta šalimi. Kodėl?
- Norvegijoje lietuvius vilioja didžiuliai pinigai. Norvegai vidutiniškai uždirba apie 175 kronas per valandą. Po visų mokesčių lieka suma, už kurią galima nusipirkti 60 litrų dyzelinio kuro. Kad lietuvis nusipirktų tokį kiekį degalų, jis turi uždirbti 260 litų. Čia fantastiška gamta. Daug krioklių, daug kalnų, sugavę 30 cm žuvį žmonės ją meta atgal į fiordą, nes ji tiesiog per maža. Čia švarus oras ir vanduo. Ir svarbiausia, čia mažiau streso.
- Ar lietuviai lengvai pritampa šioje šalyje?
- Lietuviai kaltina norvegus, kad jie yra šalti. Jei tu nesi norvegas, tai niekada negausi norvegiškos algos. Gyvenu Norvegijoje jau dešimt metų. Šneku laisvai norvegiškai. Nė karto nebuvau susidūręs su kokia nors diskriminacija. Dažnai lietuviai atvykę į Norvegiją susiburia į grupes ir bendrauja tarpusavyje. Galbūt todėl jie sunkiau integruojasi.
- Ar nejaučiate apmaudo, kad lietuviams klijuojama nusikaltėlių etiketė?
- Tokio požiūrio iš norvegų nejaučiu. Neseniai baigiau suvirintojo kursus. Sužinojęs, kad esu iš Lietuvos, instruktorius tuoj pasakė, kad turi labai gražiai lietuvio suvirintą darbą ir atnešė parodyti. Ant jo buvo užrašyta Andrius. Norvegai žavisi lietuvių statybininkais. Jie sako, kad mes su žymiai prastesne įranga padarom geresnius darbus, kad turim puikią fantaziją.
- Kaip lietuvių bendruomenei sekasi bendrauti tarpusavyje?
- Kartais susidaro įspūdis, kad mes patys užsiimam saviplaka. Valstybingumo dieną Bergene iškėlėme 400 kv. metrų trispalvę. Buvo labai daug lietuvių, kurie klausinėjo: „Ką jūs čia darote? Kodėl jūs juokinat norvegus? Kaip jums negėda? Norvegai supyks, įsižeis“. Per renginį visi norvegai sakė: „Jūs šaunuoliai. Galų gale pradedate nesigėdinti savo šalies“. Po pakėlimo priėję norvegai dėkojo už fantastišką renginį. Manau, tai likęs sovietmečio štampas: nesikišk, nedaryk, nebandyk, nes tik apsijuoksi.
- Koks Lietuvos vaizdas susidaro gyvenant Norvegijoje?
- Yra toks pasakymas - kalnas geriausiai matomas iš tolo, o ne tada, kai ant jo stovi. Tą galima pasakyti ir apie Lietuvą. Kai žiūrime iš tolo, matome savo šalį, savo protėvius, savo istoriją. Kai esam Lietuvoje, matome pavargusius žmones, patiriame daugiau kasdienio streso. Aš lietuvių bendruomenėje veikla užsiėmiau būtent todėl, kad norvegai mane išmokė gerbti mano šaknis ir praeitį.
Dainius Petras Paukštė - migracijos specialistas:
Vyriausybė, Seimas, prezidentė visiškai neskiria dėmesio emigracijos problemai. Atrodo, kad tai ne jų ir ne Lietuvos problema. Tai blogiausias dalykas, koks gali būti, nes emigracijos srautai iš Lietuvos viršija bet kokius protingumo kritetijus. Pasaulyje emigracijos vidurkis yra 3 proc., o Lietuvoje 17 proc. Kai palygini skaičius, aiškiai supranti, kad tai ne žmonių, o valstybės problema.
Dažnai mes girdime neigiamą informaciją apie emigrantus, bet taip problemos pasekmės maišomos su problemos priežastimis. Ne žmonės, kurie išvažiuoja yra kalti, o tie, kurie valdo šitą valstybę ir nesugeba sudaryti normalių sąlygų. Jei vertintume pranešimus žiniasklaidoje, tai matyti, kad mes neskiriame pagrindinių užsienio dienraščių ir vietinės spaudos. Kad Lietuva nuolatos būtų minima iš blogosios pusės, labiausiai pasistengia žurnalistai, kurie ieško sensacijų.
Norint, kad Lietuvos piliečiai gyventų Lietuvoje, jiems turi būti sudarytos normalios sąlygos. Iš Lietuvos išvažiavę žmonės užsienio šalyse dirba ne pagal specialybes, bet sugeba sau sukurti tokį gyvenimą, kokio norėtų Lietuvoje.
Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje turi būti siejamas su profesiniu augimu, kai kitose šalyse pasisemiama patirties ir žinių. Tuo tarpu mūsų emigrantai dirbdami ne pagal įgytas specialybes neišnaudoja savo galimybių ir taip apvagia savo šalį, bet tai jau politikų, o ne išvykstančiųjų problema.
Įvedus mokamą mokslą turime situaciją, kai didelė dalis jaunimo išvažiuoja studijuoti į užsienį. Savo potencialą, su kuriuo turi būti siejama valstybės ateitis, mes paėmėme ir išvijome. Šiandien į užsienį emigruoja ir pensininkai. Dažnai išvyksta aktyvūs žmonės, o paskui juos vaikydamiesi grobio išvyksta ir kriminaliniai elementai. Mano sūnus šiuo metu taip pat gyvena Norvegijoje, dirba tarptautinėje korporacijoje. Tačiau jis išvažiavo ne dirbti, bet pirmiausia mokytis. Išmoko norvegų kalbą, baigė Oslo universitetą ir gavo gerą darbą informacinių technologijų kompanijoje.
Rašyti komentarą