Lietuviškiems pavadinimams - podukros dalia

Šiemet iki kovo 6 d. Registrų centre buvo užregistruoti 2458 naujų įmonių ir kitų juridinių asmenų pavadinimai. Daugiau nei du trečdaliai jų - angliški, rusiški, vokiški arba išvis nieko nereiškiantys. Kiti - lietuviški. Aišku, jei lietuviškais galėtume laikyti atsitiktinį balsių ir priebalsių kratinį su lietuviška galūne. Pavyzdžiui, "Vitserga", "Ratėja", "Vaita", "Elojus" ar "Tujusta". Vienaip ar kitaip, šie pavadinimai mažiau rėžia ausį nei šie: "Hussar Energy", "Killer Custom", "SaveMoment", Tabakstrips, Ni'RodeMa, GWM Consulting&Investments", "RAZ SPV17", "RAILHUB, "A-Chim", "MITALY KINGS DESIGN", "ULTRA-VIOL germicidal systems", "Ifland DACH Baltija", "2D Pack", "Dress4u" ir kiti.

Orientuojasi į užsieniečius

Taip pat nelietuvišką pavadinimą savo bendrovei suteikęs Klaipėdoje registruotos UAB "Max Coffee" savininkas Audrius Statkevičius aiškina, kad jo pasirinkimą lėmė orientacija į platesnę nei Lietuvos rinką. "Norėjome, kad pavadinimą suprastų ir atvykėliai, ne tik lietuviai. Be to, planuojame plėtrą ir į kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose lietuviškas prekės ženklo pavadinimas būtų nesuprantamas", - aiškino A. Statkevičius.

PAVADINIMAS. Daugiau nei du trečdaliai naujai užregistruotų juridinių asmenų pavadinimų - nelietuviški. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Tačiau kitas klaipėdietis verslininkas Mindaugas Karalius įsitikinęs, kad įmonei ar kokiam nors kitam naujai registruojamam, juridiniam asmeniui pavadinimą vertėtų duoti tos šalies, kurioje veiks įmonė, kalba. "Aišku, verslininkų nepriversi, kokį pavadinimą rinktis. Bet daugelis jų klaidingai įsitikinę, kad angliški pavadinimui suteiks jų verslui solidumo. Juk pastudijavus garsiausių pasaulio prekių ženklus, paaiškėtų, kad daugelio jų pavadinimai yra autentiški. Juk turime gražių lietuviškų, prūsiškų, kitų baltų kalbų žodžių", - aiškina M. Karalius.

Verslininko manymu, pavadinimų suteikimo juridiniams asmenims tvarka rūpintis turėtų valstybinės institucijos, kurios galėtų atlikti ir šviečiamąjį bei aiškinamąjį darbą.

Bausti nemoralu

Valstybė nėra nusišalinusi nuo šio proceso ir yra sukūrusi apsčiai įvairių nurodymų ir taisyklių. Deja, absoliuti dauguma jas ignoruoja, o šį procesą kontroliuoti turinti Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) teisinasi, esą bausti nusižengėlių negalinti dėl moralinių nuostatų.

Valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje yra trumpai ir aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais reikia vadovautis, norint užregistruoti juridinio asmens pavadinimą.

Pagal Civilinį kodeksą, juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų. Kitame to paties Kodekso straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.

Čia pat pateikiama ir nuoroda į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nustatyta, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais bei VKI pareigūnų nurodymų dėl valstybinės kalbos vartojimo nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, pareigūnams ar kitiems nutarimų arba nurodymų nevykdantiems asmenims nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.

Tačiau nė vienam asmeniui bauda nebuvo skirta. Nors iš peties reikėtų kapoti Registrų centro, registruojančio nelietuviškus pavadinimus, darbuotojų galvas.

VKI, kurios pareigūnai ir turi teisę kontroliuoti bei skirti administracines nuobaudas, viršininkas Donatas Smalinskas teisinosi, esą skirti baudas morališkai nėra teisinga. "Juk jei viena viešojo administravimo įstaiga, Registrų centras, jau užregistravo pavadinimą, tai kitai valstybinei institucijai, mūsų inspekcijai, būtų negražu savininkus už tai bausti. Stengėmės nuobaudos neskirti vienerius metus. Tačiau ir po metų už tai bausti būtų neteisinga, mat juridinis asmuo jau ir antspaudą pasigaminęs, ir kitur jo įregistruotas pavadinimas figūruoja", - atsikalbinėjo D. Smalinskas.

Ignoruoja ir paštas

Pratęsiant viešojo administravimo temą į galvą lenda visiškai nesenas atvejis, kai ignoruojant bendrinės lietuvių kalbos normas bei VLKK nurodymus angliškas pavadinimas "Pay post" buvo suteiktas valstybinės įmonės Lietuvos pašto finansinių paslaugų skyriams. Ko norėti iš privatininkų, jei galiojančią tvarką pažeidinėja valstybės įmonė?

Nors VLKK kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kuriai ir pavaldus Lietuvos paštas, kad toji priverstų įmonių vadovus laikytis galiojančios tvarkos, tačiau jokių poslinkių nematyti. Lietuvos pašto Rinkodaros departamento vadovė Rasa Kuopaitė taip pat mojuoja plėtros užsienyje korta. Esą Lietuvos paštas neslepia ketinimų ateityje plėstis už Lietuvos ribų.

Artėja pokyčiai

VLKK atstovė Aistė Pangonytė tik bejėgiškai skėstelėjo rankomis: "Kažkada galiojo Firmų vardų įstatymas. Jame buvo aiškiai parašyta, kad "firmos vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir VLKK nutarimų". Dabar galioja Civilinis kodeksas, gaila, kad jo niekas nepaiso. VLKK neturi kontrolės funkcijos, ją atlieka VKI. Tačiau situacija turėtų keistis, nes pernai Vyriausybė pakoregavo savo nutarimą dėl juridinių asmenų pavadinimų registravimo", - vylėsi A. Pangonytė.

Nuo šių metų gegužės 1 d. situacija turėtų pasikeisti. Mat visiems valstybės įmonėje Registrų centre registruojamiems juridinių asmenų pavadinimams turėtų būti atlikta lingvistinė ekspertizė.

Tai numato praėjusių metų pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį Registro tvarkytojas privalės kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai per 6 darbo valandas pranešus Registro tvarkytojui, kad prašomas laikinai įtraukti į Registrą juridinio asmens pavadinimas neatitinka lietuvių bendrinės kalbos normų, Registro tvarkytojas turės priimti sprendimą laikinai juridinio asmens pavadinimo neužregistruoti.

Jei visos institucijos laikysis galiojančių teisės aktų ir VLKK nutarimų, Aišku, jei vėl nesuveiks "nepatogumo" dėsnis.